|
'''Duoklė''' – seniausia, nuo [[viduramžiai|viduramžių]] iki naujausių laikų išlikusi individuali, rečiau kolektyvinė [[prievolė|prievolinė]] [[renta]] valdovo ar kurio kito žemvaldžio išlaikymui.
== Istorija ==
Atsirado yrant [[gimininė bendruomenė|gimininei bendruomenei]] ir įsitvirtinant vadams, kai išpopuliarėjo vaišės, dovanos jiems ir jų atstovams atvykus, karo nuostolių atlyginimas laimėjusiai genčiai. Ilgainiui duoklė tapo privaloma nuolatine [[rinkliava]], darbo prievole [[angarija]], arba valstybiniais mokesčiais ([[pagalvės mokestis|pagalvės]], [[žemės mokestis|žemės]]) ir feodaline renta valdovui, žemvaldžiams.
Vakarų [[Europa|Europoje]] [[XII a.]] - – [[XIII a.]] duoklė pakeitė [[lažas|lažą]] ir turėjo daugiau reikšmės nei kitur regiono socialinei ekonominei raidai, kaip pereinamoji stadija prie piniginės laisvųjų valstiečių rentos. Nuo [[XIV a.]] Vakarų Europoje duoklę pradėjo išstumti [[činšas]], o [[XVI a.]] - – [[XVIII a.]] ji visiškai išnyko. Vidurio ir Rytų Europoje duoklės ūkinė reikšmė nuo [[XV a.]] - – [[XVII a.]] mažėjo, bet kartu su lažu ji buvo mokama iki XVIII a. - – [[XIX a.]], kol jos liekanas pakeitė kiti mokesčiai.<ref>{{VLE|V||[[Vilma Bukaitė]]|Duoklė}}</ref>
Mokėta natūra - – maistu, gyvuliais, pašarais, malkomis, vėliau ir pinigais. Duoklės dydį ir pobūdį nustatydavo gaunantysis.
== Lietuvoje ==
|
