Lietuvių katalikų mokslo akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvių katalikų mokslo akademija''' ('''LKMA''')  – lietuvių [[katalikai|katalikų]] mokslininkų organizacija, įsteigta [[1922]]  m. Veikė iki [[1940]]  m. [[Lietuva|Lietuvoje]], centras [[Kaunas|Kaune]], [[1956]]–[[1992]]  m. užsienyje, centras [[Roma|Romoje]], nuo [[1990]]  m. atkurta Lietuvoje, nuo 1992  m. centras [[Vilnius|Vilniuje]].

Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklai vadovauja centro valdyba, nuo [[2001]]  m. LKMA narių renkama 6  m. kadencijai. Yra skyriai Vilniuje, Kaune, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], mažesnės grupės [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Telšiai|Telšiuose]]; skyriuose veikia sekcijos. Akademijos nariai yra 4 kategorijų:

Nuo 1922  m. akademiko vardas suteiktas 53 mokslininkams. 10 narių akademiko vardas suteiktas iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], 23  – po jo išeivijoje ir 20-po [[1991]]  m. LKMA narių 1956  m. buvo 85, [[1965]]  m.  – 188, [[1977]]  m.  – 226, [[1985]]  m.  – 263, [[2000]]  m.  – 753 nariai, iš jų apie 150 gyveno užsienyje. [[2008]]  m. buvo 21 narys akademikas, apie 300 narių, apie 200 narių pagalbininkų, vienas garbės narys.

Idėją steigti katalikų mokslo akademiją [[1908]]  m. iškėlė kun. [[Pranciškus Petras Būčys]], bet sumanymas tuo metu liko neįgyvendintas. 1922  m. [[spalio 22]] d. steigiamajame susirinkime Kaune išrinkta LKMA valdyba. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] LKMA surengė 3 suvažiavimus Kaune ([[1933]]  m., [[1936]]  m., [[1939]]  m.), nuo [[1930]]  m. prisidėjo prie [[Lietuviškoji enciklopedija|Lietuviškosios enciklopedijos]] rengimo, leido Suvažiavimo darbus (t. 1 [[1935]]  m., t. 2 [[1937]]  m., t. 3 1940  m.), biografijų leidinį „Užgesę žiburiai“ (1930  m.). [[1927]]  m. [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|A. Dambrausko-Jakšto]] iniciatyva pradėta rengti žymių žmonių enciklopedinį žodyną (iki 1940  m. mašinraščiu parengti 5 t.). [[SSRS]] okupacinė valdžia 1940  m. akademiją uždarė.

Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Lietuvos atstovas Paryžiuje [[Stasys Antanas Bačkis]] laiškais ragino į užsienį pasitraukusius LKMA narius ir vyskupus atkurti akademiją. Romoje [[1954]]  m. akademijai atkurti sudaryta Reorganizacinė komisija. Tęstinumą paliudyti į komisijos narius pasiūlyti buvę LKMA centro valdybos nariai [[Zenonas Ivinskis]] ir [[Juozas Eretas]]). 1956  m. pasirašytas LKMA su centru Romoje atkūrimo aktas ir įregistruoti LKMA įstatai. Įsteigti LKMA skyriai, vadinamieji židiniai: [[Čikaga]], [[Niujorkas]], [[Bostonas]], [[Detroitas]], [[Monrealis]], [[Torontas]], [[Daitonas]], [[Miunchenas]], [[Otava]], [[Putnamas]], [[Saint Petersburgas]] ([[Floridos valstija]]), Los Andželas. Visi skyriai priklausė centro valdybai Romoje.

Romoje veikė LKMA padalinys  – Dokumentinės medžiagos apie Lietuvos religinę padėtį centras. [[1965]]  m. kunigų K. Razmino, P. Jatulio ir R. Krasausko iniciatyva Romoje įkurtas LKMA Istorijos ir religinės kultūros lietuvių institutas. [[1957]]–[[1988]]  m. kas trejus metus buvo rengiami LKMA suvažiavimai JAV (Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Saint Petersburgas, Los Andželas), [[Vokietija|Vokietijoje]] ([[Hiutenfeldas]]), [[Kanada|Kanadoje]] (Torontas) ir [[Italija|Italijoje]] (Roma). [[1973]]  m. prel. P. M. Juras akademijai perleido savo įkurtą Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA). Siekiant įteisinti šią nuosavybę pagal JAV veikiančius įstatymus [[1972]]  m. Amerikoje veikiantis Lietuvos katalikų mokslų akademijos skyrius [[Konektikutas|Konektikuto valstijoje]] įregistruotas kaip pelno nesiekianti savarankiška organizacija ir tokiu statusu veikia iki šiol.

LKMA skelbė mokslo veikalus ir šaltinius: leido „Suvažiavimo darbus“, „Metraštį“ (nuo 1965  m.), biografijų seriją „Negęstantieji žiburiai“, istorijos šaltinių seriją „Fontes Historiae Lithuaniae“, [[Antanas Salys|A. Salio]], [[Stasys Šalkauskis|S. Šalkauskio]], Z. Ivinskio raštus, kitus veikalus, daugiausia istorijos ir literatūros temomis.

Lietuvoje atkurti Lietuvių katalikų mokslo akademiją sumanyta [[1989]]  m. [[1990]]  m. [[vasario 17]] d. sušaukta steigiamoji konferencija, išrinkta krašto valdyba (pirmininkas [[Giedrius Uždavinys]]). Ji 1991  m. Vilniuje surengė XV suvažiavimą. 1992  m. išeivijos ir Lietuvos nariai bendrai išrinko naują centro valdybą, centras perkeltas į Vilnių. Įsteigtos Istorijos, Pedagogikos, Psichologijos, Etnologijos, Katechetikos, Informatikos, Architektūros, Medicinos ir kt. sekcijos. Vilniaus skyriuje veikė Bažnyčios istorijos studijų grupė, 2006  m. reorganizuota į Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centrą. [[2007]]  m. LKMA įsteigė Humanitarinių tyrimų institutą. LKMA surengė suvažiavimus Vilniuje (1991  m., [[1997]]  m., 2006  m.), Kaune ([[2004]]  m.), Klaipėdoje (2000  m.) ir Šiauliuose ([[2003]]  m.), t.p. mokslinių konferencijų, seminarų, viešų paskaitų, inicijuoja mokslinių tyrimų projektus, skiria premijas mokslininkams, studentams. Nuolat leidžia „Suvažiavimo darbus“, Lietuvos katalikų mokslų akademijos „Metraštį“ (nuo [[1998]]  m. du tomus per metus), Bažnyčios istorijos studijas, mokslinių darbų rinkinius, t.p. istorijos šaltinius, atsiminimus, humanitarinės tematikos mokslines knygas: iki 2008  m. išleido 154 leidinius. <ref>{{VLE|XIII|- 165-166|[[Aldona Vasiliauskienė]]}}</ref>

* Vyskupas [[Juozapas Jonas Skvireckas]]  – 1922-1922–[[1925]]  m.

* Prelatas A. Jakštas-Dambrauskas  – [[1926]]-–[[1937]]  m.

* [[Stasys Šalkauskis]]  – [[1938]]-1940 –1940 m.

* Vyskupas [[Vincentas Padolskis]]  – 1956-1956–[[1958]]  m.

* Kunigas [[Antanas Liuima]]  – 1958-1992 1958–1992 m.

* [[Giedrius Uždavinys]]  – 1992-1992–[[1997]]  m.

* Kunigas [[Jonas Boruta]], nuo 2002  m. Telšių vyskupas  – 1997-2006 1997–2006 m.

* [[Paulius Subačius]]  – nuo 2006  m.

| [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis]] ||filologija|| 1939-19741939–1974

| [[Jonas Boruta]] SJ ||fizika|| 1997

| [[Pranciškus Būčys]] ||teologija|| I936-1951

| [[Blažiejus Česnys]] ||teologija|| 1936-19441936–1944

| [[Adolfas Damušis]] ||chemija|| 1964-20031964–2003

| [[Pranas Dovydaitis]] ||teisė, filosofija|| 1933-19421933–1942

| [[Juozas Eretas]] ||filologija|| 1936-1984 1936–1984

| [[Juozas Girnius]] ||filosofija|| 1964-1994 1964–1994

| [[Julijonas Gravrogkas]] ||inžinerija|| 1959-19681959–1968

| [[Jonas Grinius]] ||filologija|| 1959-19801959–1980

| [[Stasys Yla (1908)|Stasys Yla]] ||JAV; teologija|| 1961-19831961–1983

| [[Adomas Dambrauskas-Jakštas]]|| teologija-filosofija|| 1933-1938 1933–1938

| [[Juozas Jakštas]] ||istorija|| 1970-19891970–1989

| [[Antanas Kučinskas]] ||istorija|| 1970-19881970–1988

| [[Antanas Liuima]] ||teologija|| 1959-20001959–2000

| [[Antanas Maceina]] ||filosofija|| 1961-19871961–1987

| [[Vacys Milius]] ||etnografija|| 1997-20051997–2005

| [[Kazys Pakštas]] ||geografija|| 1939-19601939–1960||

| [[Antanas Paškus-Paškevičius]]|| psichologija, filosofija|| 1961-2008 1961–2008

| [[Paulius Rabikauskas]] ||Bažnyčios istorija|| 1961-19981961–1998

| [[Mečislovas Reinys]] ||filosofija|| 1939-19531939–1953

| [[Povilas Rėklaitis]] ||menotyra|| 1970-19991970–1999

| [[Antanas Rubšys]] ||teologija|| 1961-20021961–2002

| [[Antanas Salys]] ||filologija|| 1959-1972 1959–1972

| [[Alfredas Erichas Senas]] ||filologija|| 1964-19781964–1978

| [[Simas Sužiedėlis]] ||istorija|| 1961-19851961–1985

| [[Stasys Šalkauskis]] ||filosofija|| 1933-19411933–1941

| [[Vytautas Vardys]] ||politiniai mokslai|| 1970-19931970–1993

| [[Angelė Vyšniauskaitė]] ||etnografija|| 2000-20062000–2006

* Lietuvos katalikų mokslų akademijos genezės aspektai. Lietuvos katalikų mokslų akademijos metraštis, 2003  m., t. 22.

* Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70-metis (sud. J. Čepinskis). - – Kaunas: Litera Univ. Vytauti Magni, 1993.