Ląstelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

787 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
Atšauktas naudotojo 82.135.198.175 (Aptarimas) darytas keitimas 4144666
(Atšauktas naudotojo 82.135.198.175 (Aptarimas) darytas keitimas 4144666)
'''Ląstelė''' ({{la|cellula}} – „nedidelė patalpa“) – gyvų [[organizmas|organizmų]] struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis. Manoma, kad suaugusio žmogaus kūną sudaro apie 100 trln. ląstelių, skirstomų į 220 tipų.
 
== Ląstelės atradimo istorija ==
== Ląstelės organinių junginių: [[baltymai|baltymų]], [[lipidai|lipidų]], [[angliavandeniai|angliavandenių]], [[nukleorūgštys|nukleorūgščių]]. Iš pavienių ląstelių formuojasi patvarūs ląstelių telkiniai, kurie vadinami [[audinys|audiniais]].
Ląstelės atradimui didelės reikšmės turėjo [[mikroskopas|mikroskopo]] išradimas. 1665 m. [[R. Hukas]] pirmasis pro mikroskopą pastebėjo, kad jo stebimas objektas (svogūno lukšto odelė, samanos lapelis) sudarytas iš atskirų beveik vienodo dydžio plytelių, narvelių ar akelių, kurias pavadino ląstelėmis. Deja, mikroskopai buvo netobuli, todėl buvo galima pastebėti tik [[ląstelės sienelė|ląstelės sienelę]]. Vėliau pastebėta, kad gyvų ląstelių turinį užpildo tam tikras darinys, kurį pavadino [[protoplastas|protoplastu]]. Gyvoji medžiaga, iš kurios sudarytas protoplastas, vadinama protoplazma. Pati protoplazma – tai vandeningas [[gelis]], sudarytas iš [[vanduo|vandens]] (60-70 proc.), mineralinių medžiagų (1 proc.) ir organinių junginių: [[baltymai|baltymų]], [[lipidai|lipidų]], [[angliavandeniai|angliavandenių]], [[nukleorūgštys|nukleorūgščių]]. Iš pavienių ląstelių formuojasi patvarūs ląstelių telkiniai, kurie vadinami [[audinys|audiniais]].
 
== Ląstelės dalys ==
Anoniminis naudotojas