[[Vaizdas:Electron orbitals.svg|right|thumb|350px|Elektronų atominės ir molekulinės orbitalės]]
'''Elektronų konfigūracija''' – atominėje [[Fizika|fizikoje]] ir [[Kvantinė chemija|kvantinėje chemijoje]] naudojama sąvoka, reiškianti [[Elektronas|elektronų]] išsidėstymą [[atomas|atome]], [[molekulė]]je arba kitose fizinėse struktūrose, pvz., [[kristalas|kristaluose]].
Kaip visos [[elementarioji dalelė|elementariosios dalelės]], elektronai turi savybių, siejamų tiek su dalelėmis, tiek su bangomis, ir veikia pagal [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] aprašomus dėsnius.
Kadangi elektronų judėjimą erdvėje sunku apibrėžti, laikoma, kad elektronas yra „niekur“ arba „visur vienu metu“, ir elektrono buvimo vieta apibūdinama kaip galimybė rasti tą elektroną jo judėjimo sudaromame „debesyje“.
Elektronai gali peršokti iš vieno [[energijos lygmuo|energijos lygio]] į kitą įgaudami arba atiduodami energijos [[kvantas|kvantą]] ([[fotonas|fotonų]] pavidalu) ir tik tada, kai kitoje [[Atominė orbitalė|atominėje orbitalėje]] yra jam „vietos“ – remiantis [[Paulio draudimo principas|Paulio draudimo principu]], kuris riboja elektronų skaičių orbitalėje iki dviejų.
