Jurgis Japertas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''Jurgis Japertas''' - spaudos draudimo metais gausiausią rankraštinių knygų susidaręs ir perrašęs knygų perrašinėtojas. Gimė prieš 1851 m., m...
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Jurgis Japertas''' - [[Spaudos draudimas|spaudos draudimo]] metais gausiausią rankraštinių knygų susidaręs ir perrašęs knygų perrašinėtojas.
 
Gimė prieš 1851 m., mirė po 1882 m., tikriausiai ūkininkas, iš [[Žemaitija|Žemaitijos]]. [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas|Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto]] bibliotekoje yra 55 vienetai jo rankraštinių tekstų įrištose ir neįrištose knygose, sąsiuviniuose, atskiruose lapuose, taip pat dar 8 spausdintose knygose. 1851–1882 m. Japertas perrašinėjo
atskiras spausdintas knygas („Kalvarija, arba Kelias kryžiaus sopulių Jėzuso Kristuso“, 1871?; „Evangelija Nikodemo“, 1873; „Mėnuo Švenčiausios Marijos Panos“, po 1878; „Apsakymas stebuklingo nusidavimo su Liudovika Lateau“, po 1880; „Aukso knygelė, arba Mokslas nusižeminimo“, 1882; „Kelias kryžiaus pono mūsų Jėzuso Kristuso, arba Kalvarija“; – čia pateikiamos perrašymo datos), rankraštinius tekstus („Rekolekcijos dvasiškos“, 1852, 1869), knygų, dažniausiai maldaknygių, dalis („Meditacija“, 1851; „Gadzinkos apie mūką Jėzuso Pono“; „Nobaženstva laiko priėmimo sakramento pakūtos šventos“), sudarydavo įvairius rinkinius iš atskirų knygų („Knygelė vedimo gero ir krikščioniško gyvenimo“, 1852; „Knygelė didžiai sugadlyva prie nabaštiko“, 1852), taip pat perrašydavo tekstus ir kitiems asmenims (pvz., Elenai Simutaitei iš Laukžemio parapijos perrašyta „Meditacija“, 1851).
 
1851–1882 m. Japertas perrašinėjo atskiras spausdintas knygas, rankraštinius tekstus, knygų, dažniausiai maldaknygių, dalis, sudarydavo įvairius rinkinius iš atskirų knygų, taip pat perrašydavo tekstus ir kitiems asmenims (pvz., Elenai Simutaitei iš [[Laukžemė|Laukžemio]] parapijos perrašyta „Meditacija“, 1851).
Japertas dirbo labai preciziškai, antraštinius puslapius ar kai kurias atskiras raides rašė kaligrafiškai, gražino, naudojo kelių spalvų rašalą. Dalis Japerto perrašytų tekstų yra įrišta spausdintų knygų pabaigoje, dažniausiai maldaknygių (pvz., Motiejaus Valančiaus „Davatkų knygoje“ (1867?) – „Gadzinkos apie mūką Jėzuso Pono“; Valančiaus „Garbinime Švenčiausios širdies Dievo mūsų Jėzaus Kristaus“ (1874) – „Karunka saldžiausio vardo Jėzaus“). Įdomu pastebėti, kad jei Japertas turėjo kokią nors defektuotą knygą, kuriai trūko puslapių, tai jis tokius trūkstamus puslapius nusirašydavo ir tada įsirišdavo jau pilną knygą, pavyzdžiui, „Naujas altorius, arba Surinkimas persergėjimų ir maldų prie spaviednės, komunijos šventos dėl ligonių ir mirštančių“ (1864). Taip pat perrašydavo atskiras maldas, giesmes ir kitus religinės praktikos tekstus.
 
Japertas dirbo labai preciziškai, antraštinius puslapius ar kai kurias atskiras raides rašė kaligrafiškai, gražino, naudojo kelių spalvų rašalą. Dalis Japerto perrašytų tekstų yra įrišta spausdintų knygų pabaigoje, dažniausiai maldaknygių (pvz., [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] „Davatkų knygoje“ (1867?) – „Gadzinkos apie mūką Jėzuso Pono“; Valančiaus „Garbinime Švenčiausios širdies Dievo mūsų Jėzaus Kristaus“ (1874) – „Karunka saldžiausio vardo Jėzaus“). Įdomu pastebėti, kad jei Japertas turėjo kokią nors defektuotą knygą, kuriai trūko puslapių, tai jis tokius trūkstamus puslapius nusirašydavo ir tada įsirišdavo jau pilną knygą, pavyzdžiui, „Naujas altorius, arba Surinkimas persergėjimų ir maldų prie spaviednės, komunijos šventos dėl ligonių ir mirštančių“ (1864). Taip pat perrašydavo atskiras maldas, giesmes ir kitus religinės praktikos tekstus.
 
Savo rankraštinėse knygose Japertas yra palikęs įrašų, dokumentuojančiųjo darbą, pavyzdžiui, „Evangelijoje Nikodemo“ jis įrašė: „O! Dabar Antra karta apraszi Jurgis Japerts. metus 1873“, arba „Aukso knygelėje“: „Jurgis Japerts tą parrasʒi isʒ Drukawotos wadinama Auksa Kningiele metus 1882.“8 Viename „Evangelijos Nikodemo“ įraše Japertas nusako darbo tikslą ir įrašo rankraštinėms
eilutė 12 ⟶ 13:
 
Ankstyviausios Japerto rankraštinės knygos – 1852 m. „Knygelė vedimo gero ir krikščioniško gyvenimo“ ir „Knygelė didžiai sugadlyva prie nabaštiko“ – tai įvairūs pamaldaus, doro, dievobaimingo gyvenimo ir pamokymų rinkiniai, nusirašyti be nuorodų į šaltinius iš skirtingų knygų.
 
== Išlikę darbai ==
Atskiros spausdintos knygos (čia pateikiamos perrašymo datos):
* „Kalvarija, arba Kelias kryžiaus sopulių Jėzuso Kristuso“, 1871?
* „Evangelija Nikodemo“, 1873
* „Mėnuo Švenčiausios Marijos Panos“, po 1878
* „Apsakymas stebuklingo nusidavimo su Liudovika Lateau“, po 1880
* „Aukso knygelė, arba Mokslas nusižeminimo“, 1882
* „Kelias kryžiaus pono mūsų Jėzuso Kristuso, arba Kalvarija“
 
Rankraštiniai tekstai
* „Rekolekcijos dvasiškos“, 1852, 1869
 
Knygų dalys:
* „Meditacija“, 1851
* „Gadzinkos apie mūką Jėzuso Pono“
* „Nobaženstva laiko priėmimo sakramento pakūtos šventos“
 
Rinkiniai:
* „Knygelė vedimo gero ir krikščioniško gyvenimo“, 1852
* „Knygelė didžiai sugadlyva prie nabaštiko“, 1852
 
== Nuorodos ==