Jurgis Japertas

Jurgis Japertas - spaudos draudimo metais gausiausią rankraštinių knygų susidaręs ir perrašęs knygų perrašinėtojas.

Gimė prieš 1851 m., mirė po 1882 m., tikriausiai ūkininkas, iš Žemaitijos. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje yra 55 vienetai jo rankraštinių tekstų įrištose ir neįrištose knygose, sąsiuviniuose, atskiruose lapuose, taip pat dar 8 spausdintose knygose. 1851–1882 m. Japertas perrašinėjo atskiras spausdintas knygas („Kalvarija, arba Kelias kryžiaus sopulių Jėzuso Kristuso“, 1871?; „Evangelija Nikodemo“, 1873; „Mėnuo Švenčiausios Marijos Panos“, po 1878; „Apsakymas stebuklingo nusidavimo su Liudovika Lateau“, po 1880; „Aukso knygelė, arba Mokslas nusižeminimo“, 1882; „Kelias kryžiaus pono mūsų Jėzuso Kristuso, arba Kalvarija“; – čia pateikiamos perrašymo datos), rankraštinius tekstus („Rekolekcijos dvasiškos“, 1852, 1869), knygų, dažniausiai maldaknygių, dalis („Meditacija“, 1851; „Gadzinkos apie mūką Jėzuso Pono“; „Nobaženstva laiko priėmimo sakramento pakūtos šventos“), sudarydavo įvairius rinkinius iš atskirų knygų („Knygelė vedimo gero ir krikščioniško gyvenimo“, 1852; „Knygelė didžiai sugadlyva prie nabaštiko“, 1852), taip pat perrašydavo tekstus ir kitiems asmenims (pvz., Elenai Simutaitei iš Laukžemio parapijos perrašyta „Meditacija“, 1851).

Japertas dirbo labai preciziškai, antraštinius puslapius ar kai kurias atskiras raides rašė kaligrafiškai, gražino, naudojo kelių spalvų rašalą. Dalis Japerto perrašytų tekstų yra įrišta spausdintų knygų pabaigoje, dažniausiai maldaknygių (pvz., Motiejaus Valančiaus „Davatkų knygoje“ (1867?) – „Gadzinkos apie mūką Jėzuso Pono“; Valančiaus „Garbinime Švenčiausios širdies Dievo mūsų Jėzaus Kristaus“ (1874) – „Karunka saldžiausio vardo Jėzaus“). Įdomu pastebėti, kad jei Japertas turėjo kokią nors defektuotą knygą, kuriai trūko puslapių, tai jis tokius trūkstamus puslapius nusirašydavo ir tada įsirišdavo jau pilną knygą, pavyzdžiui, „Naujas altorius, arba Surinkimas persergėjimų ir maldų prie spaviednės, komunijos šventos dėl ligonių ir mirštančių“ (1864). Taip pat perrašydavo atskiras maldas, giesmes ir kitus religinės praktikos tekstus.

Savo rankraštinėse knygose Japertas yra palikęs įrašų, dokumentuojančiųjo darbą, pavyzdžiui, „Evangelijoje Nikodemo“ jis įrašė: „O! Dabar Antra karta apraszi Jurgis Japerts. metus 1873“, arba „Aukso knygelėje“: „Jurgis Japerts tą parrasʒi isʒ Drukawotos wadinama Auksa Kningiele metus 1882.“8 Viename „Evangelijos Nikodemo“ įraše Japertas nusako darbo tikslą ir įrašo rankraštinėms knygoms būdingą prašymą:

Ant didesnis garbies ir sʒłowis Ponou Diewou, ta Proce muna, O tims Skajtitojems kuriej isʒtu Kningielu Paǯitkawos, Douk Diewe Łoska rejkalinga ant isʒganima dušies atrasti ir Paǯitka Dwasisʒką apturieti. O uǯ muna dusʒie beň powięna Swejka Marija... ir powięna amǯina atilsi sukałbiekiet Skajtidami. Prasʒau Jurgis Japerts Metuse. –;– 1873. Mienesie Kowa 20. dienoj [.]

Ankstyviausios Japerto rankraštinės knygos – 1852 m. „Knygelė vedimo gero ir krikščioniško gyvenimo“ ir „Knygelė didžiai sugadlyva prie nabaštiko“ – tai įvairūs pamaldaus, doro, dievobaimingo gyvenimo ir pamokymų rinkiniai, nusirašyti be nuorodų į šaltinius iš skirtingų knygų.

Nuorodos

• Lietuviška rankraštinė knyga spaudos draudimo laikotarpiu. Mikas Vaicekauskas