Agaras (augalas): Skirtumas tarp puslapio versijų

93 pridėti baitai ,  prieš 16 metų
S
smulki korektūra, vienas sinonimas
S (Taksonominių paveikslėlių aprašymų vienodinimas)
S (smulki korektūra, vienas sinonimas)
{{Taxobox_pabaiga}}
 
'''Agariniai''' (lot. ''Trapaceae'', angl. ''Water chestnut'', vok. ''Wassernuss'') - [[magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') augalų [[šeima]], kuriai priklauso vienamečiai vandens augalai su [[asimiliacija|asimiliuojančiomis]] pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]]. Šie [[organas|organai]] yra pakitę [[prielapis|prielapiai]], bet ne [[šaknis|šaknys]]. Povandeniniai [[lapas|lapai]] pražanginiai arba priešiniai ir greit nukrintantys. Plūduriuojantieji lapai sudaro [[skrotelė|skroteles]], o vėliau išaugusieji turi išsipūtusius [[lapkotis|lapkočius]], kurie užpildyti oriniu [[audinys|audiniu]]. [[Vaisius]] - [[kaulavaisis]]. [[Sėkla|Sėklos]] (žalios ir virtos) valgomos, turi daug [[krakmolas|krakmolo]].
 
Lietuvoje auga:
 
*'''Plūduriuojantysis agaras''' (''Trapa natnasnatans''), priklausantis '''[[agaras|agaro]]''' (''Trapa'') [[gentis|genčiai]]. DarKiti vadinamasjo pavadinimai - '''vandens riešuturiešutas''', ''ragotė''. Genties pavadinimas iš [[prancūzų kalba|prancūzų]] k. ''trape'' - meškerė. [[Vaisius]] turi keturis ragelius, kaip meškerės kabliukai. Taip šį augalą pirmasis pavadino [[Karlas Linėjus]]. Augalas viršutinėje dalyje turi kelis sustorėjusius [[stiebas|stiebus]]. Žydi [[birželis|birželio]] - [[liepa|liepos]] mėn. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose [[ežeras|ežeruose]]. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie [[dumblas|dumble]] išlieka daigūs iki 50-ties metų.
 
[[Image:Trapa natans1.jpg|thumb|left|200px|Plūduriuojantysis agrasagaras]]
 
Lietuvoje šis augalas įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. [[XIX amžius|XIX a.]] savaime augo [[Kilučių ežeras|Kilučių ežere]] ir buvo auginamas [[Širvėnos ežeras|Širvenos ežere]] prie [[Biržai|Biržų]]. Vaisių liekanų rasta keletoje Lietuvos ežerų bei [[pelkė|pelkių]] poledynmečio nuogulose. Dabar artimiausios radvietės - [[Latvija|Latvijoje]], [[Daugpilis|Daugpilio]] apyl. ežerai. Taip pat įrašytas į Latvijos, [[Lenkija|Lenkijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Rusija|Rusijos]] raudonąsias knygas. Buvo bandyta Lietuvoje šį augalą reintrodukuoti, tačiau nesėkmingai. Išnykimo priežastys neaiškios.
 
[[Category:Magnolijūnai]]
34 231

pakeitimas