Kordobos kalifatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kordobos kalifatas''' (kitaip '''Kordobos valstybė''', iki 929 - m. – '''Kordobos emyratas''') - – [[musulmonai|musulmonų]] valstybė [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalyje]], gyvavusi [[929]]-–[[1031]]  m. Sostinė - – [[Kordoba (Ispanija)|Kordoba]]. Ją valdė [[Omejadai|Omejadų]] dinastijos atšaka, vadinama '''Kordobos Omejadais'''.

Atsirado iš [[756]]-–[[929]]  m. gyvavusio '''Kordobos emyrato''', kurį įkūrė [[Abd ar Rachmanas I]] valdovui iš [[Omejadų dinastija|Omejadų dinastijos]] [[Abd ar Rachmanas III|Abd ar Rachmanui III]] pasiskelbus kalifu. Apėmė Pirėnų pusiasalio didžiąją dalį, pusiasalio šiaurėje buvo įsikūrusios krikščionių valstybės [[Astūrija]] ir [[Navara]].

Kordobos kalifato visuomenės daugumą sudarė musulmonai [[arabai]], [[berberai]] ir [[krikščionys]]. Musulmonų diduma atsikėlė [[VIII a.]] kaip užkariautojai. Vietos gyventojai ispano[[romėnai]], [[vestgotai]], daugiausia buvo krikščionys, dalis jų priėmė [[islamas|islamą]]. Vergai daugiausia buvo įvežami iš [[Afrika|Afrikos]] ir [[Europa|Europos]]. Daugelis jų čia gaudavo laisvę. Arabų laikais pusiasalyje apsigyveno [[žydai|žydų]], jie dažniausiai vertėsi [[amatai]]s ir [[prekyba]]. Žydai ir krikščionys turėjo religinę autonomiją, bet patyrė didelę arabų kultūros įtaką.

Kalifate plėtojosi miestai, amatai, prekyba. Plito naujos žemės ūkio kultūros ([[ryžiai]]), technika ([[drėkinamoji žemdirbystė]]). Plėtojosi [[astronomija]], [[istoriografija]], [[literatūra]], [[matematika]], [[medicina]]. Kordobos kalifatas buvo viena labiausiai išsivysčiusių to meto Europos valstybių. Tačiau religinė ir etninė nesantaika, diduomenės maištai, nuolatiniai karai su krikščionimis silpnino valstybę.

[[Vaizdas:Taifas2.gif|thumb|250px|left|Kordobos kalifatas 1031  m., po suirimo]]

Kordobos kalifatas buvo centralizuota Rytų tipo [[despotija]]. Administracijai dažniausiai vadovavo chadžibai (kamerherai), pagal reikšmingumą pirmieji po kalifų. Kordobos kalifatas dažnai kariavo su krikščioniškomis pusiasalio valstybėmis ([[Rekonkista]]). Žymiausi valdovai: [[Abd ar Rachmanas III]] (912–961  m.), [[al Hakamas II]] (961–976  m.).

[[1009]]  m. prieš kalifą [[Hišamas II|Hišamą II]] sukilus jo sūnui, valstybėje prasidėjo kovų dėl valdžios ir suiručių laikotarpis. Sostą užimdavo tai vienas, tai kitas valdančiosios dinastijos narys. [[XI a.]] pradžioje Kordobos kalifatas pamažu suskilo į keletą mažų valstybių.<ref>{{VLE|X|586||Kordobos kalifatas}}</ref>

=== KalifaiEmyrai (929-1031756–929) ===

* [[alAbd ar-HakamasRachmanas III]]  – 961-[[976756]] –[[788]] m.

* [[Hišamas III]]  – 976-788–[[1009796]]  m., [[1010]]-[[1013 m]].

* [[Muchamedasal-Hakamas II ibn HišamasI]]  – 1009 796–[[822]] m.

* [[SuleimanasAbd ibnar-Rachmanas HakamasII]]  – 1009–1010 m., 1013-822–[[1016852]]  m.

* [[Muchamedas I ibn Abd ar-Rachmanas IV]]  – 852–[[1018886]]  m.

* [[Abd ar-Rachmanas VMunzyras]]  – 886–[[1023888]]-[[1024]]  m.

* [[MuchamedasAbdalachas IIIibn Abd ar-RachmanasMuchamedas]]  – 1024-888–[[1025912]]  m.

* [[HišamasAbd ar-Rachmanas III]]  – 1027-912–[[1031929]] m., kalifas 929–[[961]] m.