Genijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po ''[[Querelle des Anciens et des Modernes]]'' pasirodymo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ši sąvoka paplito ir dominavo [[estetas|estetų]] debatuose – ''genijumi'' buvo laikomas pats iš savęs kuriantis [[menininkas]], kuris ne tik „pamėgdžioja“ gamtą, bet ir pabaigia tai, ką [[gamta]] nebaigė tverti. Jie laikyti '[[mediumas|mediumais]]', per kuriuos viršjutiminė būtybė, kolektyvinė sąmonė pasiekia [[žmonija|žmoniją]], pateikiant esminius epochos kūrybos rezultatus. Genijai gali būti laikomi savotiškais [[civilizacija|civilizacijos]] [[raida|raidos]] ženklais. Genialios asmenybės savo veikla skatina visuomenės [[progresas|progresą]].

 

 

Genialumą pirmasis nuodugniai tyrė [[XIX amžius|XIX amžiaus]] psichologas [[F. Galtonas]]. [[Z. Froidas]] teigė, kad genialūs žmonės gimsta su didelių [[gabumas|gabumų]] užuomazgomis (duomenimis) ir vėliau, patyrę daug konfliktų, [[frustracija|frustracijų]], jei sublimuoja savo [[emocija]]s ir išreiškia jas reikšminga [[menas|meno]], [[mokslas|mokslo]] [[kūryba]].