Katarai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Katarai ragino grižti prie ankstyvųjų [[krikščionybė]]s principų, skelbė neturto, [[asketizmas|asketizmo]] idėjas. Nepripažino [[sakramentas|sakramentų]]. Teigė, kad [[Dievas]] (Parakletas<ref>Rainer M. Schröder (2006). "Šventojo Gralio brolija", 343-344 p.</ref>) sukūręs tik dvasinį pasaulį, o žemiškąjį – [[Šėtonas]] (Demiurgas).Katarai, [[Jėzusskirtingai Kristus]]nei tebuvęskatalikiška tikviduramžių [[vizija]]Europa, todėltikėjo negalėjodvasinio numirtižmogaus išgelbėjimo svarba. Anot jų, tuopasaulyje pačiuviešpatauja prievarta, mirtis ir [[prisikėlimas|prisikelti]]kančios, išnes numirusiųjųjis pavergtas piktojo. Albigiečiai reikalavo naikinti [[Katalikų bažnyčia|bažnyčios]] žemėvaldą, [[dešimtinė|dešimtinę]], [[indulgencija]]s. Siekė turtinės lygybės. Albigiečiai tikėjo žmogaus [[reinkarnacija]].

Popiežius [[Inocentas III]] prieš juos paskelbė [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygį]] (1209-1229), kuriuo prasidėjo [[Albigiečių karai]], trukę nuo 1209 iki 1229 m.Per šiuos žygius buvo sunaikinta apie 500 000 vyrų, moterų ir vaikų, kurie nesutiko būti pakrikšyti ir tarnauti Romos katalikų bažnyčiai.Šimtai katarų mažesniuose miestuose buvo sudeginti. Kiekviena mergaitė nuo 12 m. ir kiekvienas berniukas nuo 14 m. amžiaus buvo apklausiami dėl šio tikėjimo. Teisėjai jiems palikdavo tik vieną pasirinkimą: išsižadėti savo tikėjimo arba mirti. Didesnioji jų dalis pasirinkdavo baisią mirtį liepsnose. Katarai [[inkvizicija|inkvizicijos]] galutinai užgniaužti XIV amžiaus pabaigoje.