Apendikuliarijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Apendikuliarijos''' ({{la|Appendicularia}})  – [[Gaubtagyviai|gaubtagyvių]] arba tunikatų klasė. Tai smulkučiai [[pelaginiai gyvūnai]], kurių liemuo dažniausiai vos 1-2  mm ilgio, [[uodega]] kelis kartus ilgesnė.

Apendikuliarijos turi trumpą liemenį ir plokščią uodegą, kuria gyvūnas stumiasi pirmyn bei judina į namelį pakliūvantį vandenį. Uodegoje yra [[Chorda|chorda]], virš kurios  – nervinis kamienas. Burna, esanti storoko liemens priekinėje dalyje, pereina į erdvią su [[endostilis|endostiliu]] (ilga siaura vagelė) [[ryklė|ryklę]], turinčią tik du [[žiaunos|žiaunų]] plyšius. Jie, kaip ir [[žarna]], atsiveria į išorę liemens pilvinėje pusėje, nes [[kloaka|kloakos]] nėra. [[Širdis]] yra pilvinėje pusėje.

Apendikuliariją gaubia drebutinis namelis. Tai odos epidermio ląstelių sekrecijos produktas. Išbrinkusios vandenyje išskyros virsta drebučiais[[drebučiai]]s. Uodegos sukelta vandens srovė pakelia drebučius nuo kūno ir iš jų susiformuoja namelis  – daug didesnis už patį gyvūną. Apendikuliarija tūno tokio namelio viduje, prisikabinusi tik burnos kraštais. Namelis sudėtingos konstrukcijos, tačiau labai skaidrus, todėl jūros vandenyje vos įžiūrimas. Pro tankų tinklelį vanduo patenka į namelio vidų, o jame esantys smulkūs planktoniniai organizmai nukreipiami į burną. Pro siaurą angą apendikuliarijos užpakalinėje dalyje vanduo išstumiamas  – taip gyvūnas juda pirmyn. Namelyje yra dar viena nageanga, pro kurią gyvūnas pasišalina (ištikus pavojui ar pan.). Naują namelį apendikuliarijos pasistato per 20-30 minučių.

Apendikuliarijos paplitusios šiltų jūrų šviesiuose vandens sluoksniuose. Neskaitant [[Irklakojai vėžiagyviai|irklakojų vėžiagyvių]], tai gausiausia [[zooplanktonas|zooplanktono]] grupė.