|
== Puodininkystė Lietuvoje ==
[[Lietuva|Lietuvoje]] jau nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. buvo paplitę rankomis lipdyti, mažai degti [[puodas|puodai]]. Nuo X a. pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas. [[Archeologija|Archeologiniai]] tyrimai rodo, kad jau XIII a. galima kalbetikalbėti apie puodininkystę, kaip [[amatai|amatą]] [[Lietuva|Lietuvoje]]. [[Puodininkystė]] labiausiai buvo išsivysčiusi [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Puodininkystės centrai susikūrė tose vietovėse, kur buvo tinkamo [[molis|molio]]. Didžiausi puodininkystės centrai buvo [[Kuršėnai|Kuršėnuose]] ir [[Viekšniai|Viekšniuose]].
Naudojamų buityje dirbinių [[forma]] priklausė nuo jų paskirties. Kai kurių iš jų forma labai pastovi, kitų gana įvairi. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju ji labai racionali.
[[Lietuva|Lietuvoje]] iš [[keramika|keramikos]] dirbinių daugiausiai buvo paplitę [[indai]] [[maistas|maistui]] ruošti, vartoti ir laikyti bei žaislai. Indai maistui ruošti – virimo [[puodas|puodai]], [[keptuvė]]s (žąskepės) ir aguonmalės. Visi šie indai mažiausiai puošti. Tik kai kurie [[dekoravimas|dekoruoti]] įbrėžtomis ar įspaustomis linijomis ir vingučiais.
Prie indų maistui laikyti priskiriamos [[puodynė]]s, palivonėliai, dviausiai, ąsiniai [[butelis|buteliai]]. Šių indų puošyboje jau atsiranda spalvota [[glazūra]], tačiau [[ornamentaiornamentas|ornamentika]] negausi.
Gausiausiai buvo puošti indai [[maistas|maistui]] paduoti ir dirbiniai [[interjeras|interjerui]]. [[AsotisĄsotis|Ąsočiai]], [[Dubuo (indas)|dubenys]], [[puodukas|puodukai]], sviestinės, druskinės skirti ant stalo prie svečio paduoti. Interjero gaminiai – [[vazonas|vazonai]], vazelės gėlėms, žvakidės – turėjo [[namai|namams]] suteikti jaukumo. Todėl šie dirbiniai puošti labiau ir jų forma įdomesnė. Jų puošyboje populiarūs geometriniai ir augaliniai [[motyvas|motyvai]].
Svarbi vieta buvo skiriama moliniams [[žaislai|žaislams]]. Jie itin paplitę [[kaimas|kaimuose]]. Lipdyti žirgeliai, raiteliai, antytės, avinukai, rečiau lėlės, gaidžiukai, pempės, ožiai. Žirgeliai ir raiteliai buvo lipdomi [[berniukas|berniukams]], o antytės – [[mergaitė]]msmergaitėms.
Dauguma molinių žaisliukų kartu buvo ir [[švilpukas|švilpukai]]. Švilpukų puošyboje buvo pamėgtos sodrios, ryškios spalvos. Buvo svarbu ne tik išorinis švilpuko grožis, bet ir iš jo sklindantis [[garsas]]. Abiejuose švilpukų šonuose buvo išduriamos dvi ar keturios skylutės.
=== Pagrindinės datos ===
== Puodininkystė Senųjų Rytų civilizacijose ==
[[Puodininkystė]] – bene seniausia visoms [[rytai|Rytų]] [[civilizacija|civilizacijoms]] būdinga amatų šaka.
Techninis perversmas puodininkystėje buvo žiedžiamojo rato išradimas. [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]] jo pasirodymas siejamas su [[šumerai]]s.
Senovės Rytų puodininkystės produkcija įvairiarūšė. Pirmiausia – tai įvairiausios paskirties, formų ir dydžio kasdieninio vartojimo, prabangos ir [[ritualas|ritualinės]] paskirties [[indas|indai]]. Molinių indų sienelės buvo puošiamos tapytais [[ornamentas|ornamentais]], figūrinėmis [[kompozicija|kompozicijomis]], spalvota [[glazūra]].
Puodžiai turėjo ir [[skulptorius|skulptoriaus]] [[įgūdžiai|įgūdžių]]. Jie lipdė smulkias [[dievas|dievų]], [[karys|karių]], [[muzikantas|muzikantų]], [[gyvūlysgyvulys|gyvulių]] ir kt. skulptūrėles [[religija|religinėms]] [[apeigos|apeigoms]], [[šventė]]ms, [[amuletas|amuletams]]. [[Babilonija|Babilonijoje]] [[molis]] buvo vos ne vienintelė [[amatas|amatų]] [[žaliava|žaliavų]]. Iš [[molis|molio]] buvo daromi net [[karstas|karstai]].
Babilonijos puodžiai gamino ir glazūruotas [[plyta]]s (koklius), kuriomis puošė pastatų [[fasadas|fasadus]]. Tai specifinis šio krašto [[amatas]].
Aukštą lygį puodininkystė pasiekė taip pat [[Kinija|Kinijos]] [[civilizacija|civilizacijoje]]. I tūkst.pr. m. e. [[kinai]] gamino [[fajansas|fajansą]]. [[Chanai|Chanų]] dinastijos laikais (206 m. pr. m. e. – 220 m. e. m.) puodininkystė suklestėjo, buvo gaminami labai puošnūs indai. Ištobulintos šio amato technikos pavyzdys – degimo krosnys.
[[Kinija|Kinijos]], o galbūt visų senovės Rytų puodininkystės [[menas|meną]] apvainikavo [[porcelianas|porceliano]] išradimas. Tikrasis porcelianas, žalsvos [[glazūra|glazūros]], pasirodė galbūt apie 400 metus. Porceliano gamyba tapo seniausia Kinijos [[pramonė]]spramonės šaka, kurios produkcija turėjo paklausą visuose Rytų kraštuose.
== Gamybos procesas ir technika ==
'''Žiedimas'''
Šiltu metų laiku puodžiai [[molis|molį]] sudėdavo ant [[lenta|lentų]] ir laikydavo [[pavėsis|pavėsyje]], kad neperdžiūtų, o [[žiema|žiemą]] – priemenėje, kad nesušaltų. Dirbdavo šalia [[virtuvė]]s esančiame kambarėlyje. Rankomis gerai išminkydavo [[molis|molį]]. Ant [[tekėlas|tekėlo]], kurį suko koja nuo savęs, būdavo formuojamas puodas. Šalia sukamo rato stovėjo indas su [[vanduo|vandeniu]], moliui padrėkinti.
'''Džiovinimas ir glazūravimas'''
Gaminius, kuriuos padarydavo [[vasara|vasaros]] metu, džiovindavo pavėsyje, o žiemą – trobelėje ant lentynų, arčiau [[krosnis|krosnies]]. Indus glazūruodavo prieš degimą.
'''Degimas'''
[[degimas|Degimo]] [[krosnis]] – [[deglyčia]] – būdavo lauke. Krosnies aukštis siekdavo 2 m, sienos daromos nedegtų [[plyta|plytų]]. Priešingose pusėse ji turėjo dvi kūrenimo [[anga]]sangas. [[Liepsna]] per dugno skyles siekdavo patį krosnies [[viršus|viršų]]. [[Puodas|Puodus]] degdavo [[naktis|naktį]], nes tamsoje iš [[liepsna|liepsnos]] [[spalva|spalvos]] matėsi, ar gaminiai jau išdegė. Tada užgesindavo ugnį, o angas užversdavo žemėmis ir palikdavo pamažu ataušti, kad nuo skersvėjo ar greito atšalimo indai nesusproginėtų.
== Gaminių skirstymas ==
Puodžių dirbiniai pagal panaudojimą skirstomi:
* indai maistui gaminti;,
* indai maistui laikyti;,
* indai maistui paduoti;,
* dirbiniai interjerui;,
* žaislai;,
* atsitiktiniai dirbiniai;.
== Nuorodos ==
| 