Puodininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 45:
 
 
'''Žiedimas:'''
 
* Šiltu metų laiku puodžiai [[molis|molį]] sudėdavo ant [[lenta|lentų]] ir laikydavo [[pavėsis|pavėsyje]], kad neperdžiūtų, o [[žiema|žiemą]] – priemenėje, kad nesušaltų. Dirbdavo šalia [[virtuvė]]s esančiame kambarėlyje. Rankomis gerai išminkydavo [[molis|molį]]. Ant [[tekėlas|tekėlo]], kurį suko koja nuo savęs, būdavo formuojamas puodas. Šalia sukamo rato stovėjo indas su [[vanduo|vandeniu]], moliui padrėkinti.
Dirbdavo šalia [[virtuvė]]s esančiame kambarėlyje. Rankomis gerai išminkydavo [[molis|molį]]. Ant [[tekėlas|tekėlo]], kurį suko koja nuo savęs, būdavo formuojamas puodas. Šalia sukamo rato stovėjo indas su [[vanduo|vandeniu]], moliui padrėkinti.
 
'''Džiovinimas ir glazūravimas:'''
 
* Gaminius, kuriuos padarydavo [[vasara|vasaros]] metu, džiovindavo pavėsyje, o žiemą – trobelėje ant lentynų, arčiau [[krosnis|krosnies]]. Indus glazūruodavo prieš degimą.
Indus glazūruodavo prieš degimą.
 
'''Degimas:'''
 
* [[degimas|Degimo]] [[krosnis]] – [[deglyčia]] – būdavo lauke. Krosnies aukštis siekdavo 2 m., sienos daromos nedegtų [[plyta|plytų]]. Priešingose pusėse ji turėjo dvi kūrenimo [[anga]]s. [[Liepsna]] per dugno skyles siekdavo patį krosnies [[viršus|viršų]]. [[Puodas|Puodus]] degdavo [[naktis|naktį]], nes tamsoje iš [[liepsna|liepsnos]] [[spalva|spalvos]] matėsi, ar gaminiai jau išdegė. Tada užgesindavo ugnį, o angas užversdavo žemėmis ir palikdavo pamažu ataušti, kad nuo skersvėjo ar greito atšalimo indai nesusproginėtų.
 
== Gaminių skirstymas ==