Osmanų imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MastiBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: uz:Usmonli imperiyasi
Eilutė 70:
Legenda teigia, jog Osmano I tėvas [[Ertuğrulas]] keliavo per Mažąją Aziją su 400 raitelių ir atsidūrė prie dviejų armijų mūšio lauko. Nusprendęs įsikišti, pasirinko pralaiminčią pusę, padėdamas jai pasiekti pergalę. Kariai, kuriems jis padėjo, kovėsi už seldžiukų sultoną, ir šis už pagalbą atidavė Ertuğrului valdyti [[Eksešekiras|Eskišekiro]] vietovę. [[1281]] m. Eskišekiro [[bėjus|bėjumi]] tapo jo sūnus Osmanas, kuris [[1299]] m. paskelbė nepriklausomybę nuo Rumo sultonato. Šis faktas laikomas Osmanų valstybės pradžia.
 
Įkūrus Osmano valstybę, jos priklausomybėn palaipsniui pateko vis daugiau kaimyninių tiurkųturkų genčių. Kadangi [[Bizantijos imperija]] buvo nusilpusi, Osmanas galėjo plėsti teritorijas jos sąskaita. Du didžiausi Bizantijos miestai Anatolijoje, [[Bursa]] ir [[Nikėja|Iznikas]], buvo paimti jau po Osmano mirties − [[1326]] m. ir [[1331]] m. Osmano sūnus [[Orhanas]] paveldėjo valstybę, kurios dydis siekė apie 20 000 km². Sostine jis paskelbė Bursą, kuri iki [[1453]] m. [[Konstantinopolio žlugimas|Konstantinopolio užėmimo]] išliko Osmanų sultonų laidojimo vieta.
 
Valstybės ekspansija tęsėsi į europinę [[Marmuro jūra|Marmuro jūros]] pakrantę, [[Galipolis|Galipolį]] (1354 m.) Tais pačiais metais Anatolijoje buvo užimta [[Ankara]] ({{gr|Angora}}). Po Orhano mirties, valstybės plotas patrigubėjo. Jo įpėdiniai užėmė [[Edirnė|Adrianopolį]] (antrąjį pagal dydį Bizantijos miestą). Po [[Maricos mūšis|Maricos mūšio]] sekė invazija į [[Makedonija|Makedoniją]] (1371 m.) [[1389]] m. [[Muradas I|Muradui I]] [[Kosovo mūšis|Kosovo mūšyje]] pavyko nugalėti [[Serbija|Serbijos]] ir [[Bosnija|Bosnijos]] kunigaikščius.