Songų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų

154 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
S (Vikifikavimas, replaced: → (10), (1130-1200) → (1130–1200), X-XIII → X–XIII using AWB)
{{Kinijos_istorija}}
 
'''Song dinastija''' (宋朝 [[pinyin]]: ''sòngcháo'')  – [[Kinija (regionas)|Kinijos]] imperatorių dinastija, valdžiusi [[960]]-[[1279]]  m., po [[Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis|Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpio]], prieš [[Juan dinastija|Juan dinastiją]]. Song laikotarpis dalinamas į ''Šiaurės Song'' ([[960]] [[1127]]) ir ''Pietų Song'' ([[1127]]-[[1279]]).
 
== Istorija ir politika ==
Song įkūrėjas buvo '''Zhao Kuangyin''' (''Džao Kuangjinas''), arba [[Song Taizu]] (''Song Taidzu''). Antrasis imperatorius [[Song Taizong|Taizong]] (''Taidzongas'') konsolidavo imperiją.
 
Šalia Song imperijos visą laiką gyvavo keletas „barbarų“ valstybių: kidanių [[Liao]] , tangutų [[Vakarų Sia]] (Xia) dinastija, džurčenų [[Jin]] (''Dzin'') dinastija. Dzin sudarė su Song sutartį ir drauge kovojo su Liao, tačiau Liao žlugus, Dzin nutraukė sutartį ir pradėjo karą su Song. Užėmę sostinę [[Kaifengą]], privertė diduomenę bėgti į Pietus  – taip prasidėjo Pietų Song laikotarpis. Pietų Song sostinė buvo [[Hangzhou|Hangdžou]].
 
Kadangi karine prasme Song nebuvo labai stipri valstybė, su grėsmę kėlusiomis kaimynėmis ji stengėsi palaikyti daugiau mažiau taikius santykius. [[Vaizdas:China 11b.jpg|thumb|left|Pietų Song ir kaimyninės valstybės]]Pasirašiusi sutartis, Song mokėjo duoklę Liao, Sia ir Dzin. Kita vertus, didelė dalis šios duoklės grįždavo atgal į Song per prekybą.
 
Mirus pirmajam Pietų Song imperatoriui, Song sudarė karinę sąjungą su mongolais, tikėdamiesi įveikti Dzin dinastiją. [[1234]]  m. mongolams sutriuškinus Dzin, Pietų Song generolai nutraukė sąjungą ir užėmė senąsias sostines Kaifengą, Luojangą ir Čang-anį. Tačiau šie miestai buvo ekonomiškai nusilpę ir neapsaugoti. Mongolai ėmė kelti grėsmę, ir [[1276]]  m. Song valdovų rūmai turėjo sprukti į Guangdongą. Song imperatorius Gongdi pasiliko. Pasipriešinimo mongolams sėkmės viltys sietos su dviem Gongdi broliais. Devynmetis Džao Ši tapo nauju imperatoriumi, tačiau susirgęs mirė, ir jį pakeitė septynmetis Džao Bingas. [[1279]]  m. [[kovo 19]] d. Song kariuomenė nugalėta Jameno (Yamen) mūšyje Perlo upės ([[Zhu Jiang]]) deltoje. Aukšto rango valdininkas kartu su mažamečiu imperatoriumi po pralaimėjimo nusiskandino jūroje.
 
 
| [[Song Taizu|Tàizǔ]]<br />太祖 || – || Zhào Kuāngyìn<br />趙匡胤
| Taidzu; Džao Kuangjin
| [[960]]-[[976]]
| Jiànlóng (建隆 ''dzianlong''; [[960]]-[[963]])<br />Qiándé (乾德 ''čiande''; [[963]]-[[968]])<br />Kāibǎo (開寶 ''kaibao''; [[968]]-[[976]])
|----- align="center"
| [[Song Taizong|Tàizōng]]<br />太宗 || – || Zhào Kuāngyì 趙匡義<br />''arba'' Zhào Guāngyì 趙光義
| Taidzong; Džao Kuang-i; Džao Guang-i
| [[976]]-[[997]]
| Tàipíngxīngguó (太平興國 ''taipingsingguo''; [[976]]-[[984]]<br />Yōngxī (雍熙 ''jongsi''; [[984]]-[[987]]<br />Duāngǒng (端拱 ''duanggong''; [[988]]-[[989]]<br />Chúnhuà (淳化 ''čunhua''; [[990]]-[[994]]<br />Zhìdào (至道 ''džidao''; [[995]]-[[997]]
|----- align="center"
| Zhēnzōng<br />真宗 || – || Zhào Héng<br />趙恆
| Džendzong; Džao Heng
| [[997]]-[[1022]]
| Xiánpíng (咸平 ''sianping''; [[998]]-[[1003]]<br />Jǐngdé (景德 ''dzingde''; [[1004]]-[[1007]])<br />Dàzhōngxiángfú (大中祥符 ''dadžongsiangfu''; [[1008]]-[[1016]]<br />Tiānxǐ (天禧 ''tiansi''; [[1017]]-[[1021]])<br />Qiánxīng (乾興 ''čiansing''; [[1022]])
|----- align="center"
| Rénzōng<br />仁宗 || – || Zhào Zhēn<br />趙禎
| Žendzong; Džao Džen
| [[1022]]-[[1063]]
| Tiānshèng (天聖 ''tianšeng''; [[1023]]-[[1032]])<br />Míngdào (明道 ''mingdao''; [[1032]]-[[1033]])<br />Jǐngyòu (景祐 ''dzingjou''; [[1034]]-[[1038]])<br />Bǎoyuán (寶元 ''baojuan''; [[1038]]-[[1040]])<br />Kāngdìng (康定''kanding''; [[1040]]-[[1041]])<br />Qìnglì (慶曆 ''čingli''; [[1041]]-[[1048]])<br />Huángyòu (皇祐 ''huangjou''; [[1049]]-[[1054]])<br />Zhìhé (至和 ''džihe''; [[1054]]-[[1056]])<br />Jiāyòu (嘉祐 ''dziajou''; [[1056]]-[[1063]])
|----- align="center"
| Yīngzōng<br />英宗 || – || Zhào Shù<br />趙曙
| Ingdzong; Džao Šu
| [[1063]]-[[1067]]
| Zhìpíng (治平 ''džiping''; [[1064]]-[[1067]])
|----- align="center"
| Shénzōng<br />神宗 || – || Zhào Xū<br />趙頊
| Šendzong; Džao Siu
| [[1067]]-[[1085]]
| Xīníng (熙寧 ''sining''; [[1068]]-[[1077]])<br />Yuánfēng (元豐 ''juanfeng''; [[1078]]-[[1085]])
|----- align="center"
| Zhézōng<br />哲宗 || – || Zhào Xǔ<br />趙煦
| Džedzong; Džao Siu
| [[1085]]-[[1100]]
| Yuányòu (元祐 ''juanjou''; [[1086]]-[[1094]])<br />Shàoshèng (紹聖 ''šaošeng''; [[1094]]-[[1098]])<br />Yuánfú (元符 ''juanfu''; [[1098]]-[[1100]])
|----- align="center"
| Huīzōng<br />徽宗 || – || Zhào Jí<br />趙佶
| Huidzong; Džao Dzi
| [[1100]]-[[1125]]
| Jiànzhōngjìngguó (建中靖國 ''dziandžongdzingguo''; [[1101]])<br />Chóngníng (崇寧 ''čongning''; [[1102]]-[[1106]])<br />Dàguān (大觀 ''daguan''; [[1107]]-[[1110]])<br />Zhènghé (政和 ''dženghe''; [[1111]]-[[1118]])<br />Chónghé (重和 ''čonghe''; [[1118]]-[[1119]])<br />Xuānhé (宣和 ''siuanhe''; [[1119]]-[[1125]]
|----- align="center"
| Qīnzōng<br />欽宗 || – || Zhào Huán<br />趙桓
| Čindzong; Džao Huan
| [[1126]]-[[1127]]
| Jìngkāng (靖康 ''dzinkang''; [[1125]]-[[1127]])
|----- align="center"
| colspan="6" align="center" |
| Gāozōng<br />高宗 || – || Zhào Gòu<br />趙構
| Gaodzong; Džao Gou
| [[1127]]-[[1162]]
| Jìngyán (靖炎 ''dzingjan''; [[1127]]-[[1130]])<br />Shàoxīng (紹興 ''šaosing''; [[1131]]-[[1162]])
|----- align="center"
| Xiàozōng<br />孝宗 || – || Zhào Shèn<br />趙昚
| Siaodzong; Džao Šen
| [[1162]]-[[1189]]
| Lóngxīng (隆興 ''longsing''; [[1163]]-[[1164]])<br />Qiándào (乾道 ''čiandao''; [[1165]]-[[1173]])<br />Chúnxī (淳熙 ''čunsi''; [[1174]]-[[1189]])
|----- align="center"
| Guāngzōng<br />光宗 || – || Zhào Dūn<br />趙惇
| Guangdzong; Džao Dun
| [[1189]]-[[1194]]
| Shàoxī (紹熙 ''šaosi''; [[1190]]-[[1194]])
|----- align="center"
| Níngzōng<br />寧宗 || – || Zháo Kuó<br />趙擴
| Ningdzong; Džao Kuo
| [[1194]]-[[1224]]
| Qìngyuán (慶元 ''čingjuan''; [[1195]]-[[1200]])<br />Jiātài (嘉泰 ''dziatai''; [[1201]]-[[1204]])<br />Kāixǐ (開禧 ''kaisi''; [[1205]]-[[1207]])<br />Jiādìng (嘉定 ''dziading''; [[1208]]-[[1224]])
|----- align="center"
| Lǐzōng<br />理宗 || – || Zhào Yún<br />趙昀
| Lidzong; Džao Jun
| [[1224]]-[[1264]]
| Bǎoqìng (寶慶 ''baočing''; [[1225]]-[[1227]])<br />Shàodìng (紹定 ''šaoding''; [[1228]]-[[1233]])<br />Duānpíng (端平 ''duanping''; [[1234]]-[[1236]])<br />Jiāxī (嘉熙 ''dziasi''; [[1237]]-[[1240]])<br />Chúnyòu (淳祐 ''čunjou''; [[1241]]-[[1252]])<br />Bǎoyòu (寶祐 ''baoju''; [[1253]]-[[1258]])<br />Kāiqìng (開慶 ''kaičing''; [[1259]])<br />Jǐngdìng (景定 ''dzingding''; [[1260]]-[[1264]])
|----- align="center"
| Dùzōng<br />度宗 || – || Zhào Qí<br />趙祺
| Dudzong; Džao Či
| [[1264]]-[[1274]]
| Xiánchún (咸淳 ''siančun''; [[1265]]-[[1274]])
|----- align="center"
| Gōngzōng<br />恭宗 || Gōngdì<br />恭帝 || Zhào Xiǎn<br />趙顯
| Gongdzong; Gongdi; Džao Sian
| [[1275]]
| Déyòu (德祐 ''dejou''; [[1275]]-[[1276]])
|----- align="center"
| Duān Zōng<br />端宗 || – || Zhào Shì<br />趙昰
| Duan Dzong; Džao Ši
| [[1276]]-[[1278]]
| Jǐngyán (景炎 ''dzingjan''; [[1276]]-[[1278]])
|----- align="center"
| – || Dì 帝 ''arba''<br /> Wèiwáng 衛王 || Zhào Bǐng<br />趙昺
| Di; Veivang; Džao Bing
| [[1278]]-[[1279]]
| Xiángxīng (祥興 ''siangsing''; [[1278]]-[[1279]])
|----- align="center"
| colspan="6" align="center" | <small>
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Song), išskyrus paskutinį imperatorių, kuris vadintas Song Dibing.</small><br />
<small>2 Laikotarpio pavadinimas  – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu  – lietuviška pavadinimo transkripcija.</small>
|}
 
== Ekonomika ==
Dėl ekonominių ir kultūrinių pokyčių Song laikotarpis dažnai pavadinamas Kinijos „[[renesansas|renesansu]]“. Song dinastija pasižymėjo sparčia ekonomikos raida, komercializavimu, miestų augimu. Miestai išaugo į tikrus prekybos, pramonės centrus. [[Hangzhou]] buvo apie 500 000 gyventojų  – daug daugiau nei bet kuriame Europos mieste.
 
X–XIII a. pastebimas didelis gyventojų augimas. Kadangi tobulinamos žemdirbystės technologijos, atsiranda galimybė auginti daugiau žemės ūkio produkcijos ir jos daugiau parduoti, todėl prekyba tampa svarbia ekonomikos dalimi.
 
Kartais pokyčiai Song pavadinami Kinijos „industrinės revoliucijos“ pradžia. Song laikotarpiu plečiasi [[manufaktūra|manufaktūros]], kasyklos. Auga geležies produkcijos kiekis vienam gyventojui (šešiskart nuo 806 iki 1078  m.). Ši geležis naudojama įvairiems buities daiktams gaminti, taip pat parduodama į užsienį. Taip pat kinai išrado (arba patobulino) [[parakas|paraką]], patranką, spausdinimo technologiją.
 
Prabangos prekės tampa nebe mažo turtingųjų rato privilegija, o didesnio gyventojų skaičiaus kasdienybe.
Ypač atgimsta susidomėjimas [[konfucianizmas|konfucianistiniais]] idealais, silpsta [[budizmas|budizmo]] įtaka.
 
Daugėja pasiturinčių intelektualų šeimų, kurios dėjo pastangas, kad jų šeimos vyrai galėtų tapti valdininkais. Tą šeimos dažnai darė įsitvirtindami vietinės reikšmės bendruomenėse, kontroliuodami savo giminės įtaką. Elite įsitvirtina įsitikinimas, kad viską galima ir reikia pasiekti gabumų dėka. Vaikai buvo lavinami nuo mažens giminės mokyklose, vėliau, jau įgiję klasikinio išsilavinimo pagrindus, valstybinėse mokyklose ruošdavosi egzaminams. Anaiptol ne visi juos išlaikę gaudavo tarnybą. Daug intelektualų užsiimdavo įvairia intelektualine veikla: istoriografija, literatūra, poezija. Song laikais atsiranda pirmosios enciklopedijos, tekstų antologijos. Toliau rašomi istoriniai, medicinos, geografijos, matematikos, astronomijos veikalai. Vienas žymiausių istorikų  – [[Sima Guang]].
[[Vaizdas:Song-Imperial-Garden1.jpg|thumb|left|Imperatoriškasis sodas Kaifenge]]
Song intelektualams taip pat būdinga valdžios kritika. Elitas skaidosi į frakcijas, kurios siekia įtvirtinti savo požiūriui atstovaujančius žmones valdžioje. Savo ruožtu iškiliausi mąstytojai reiškė savo nuomonę apie šias frakcijas, siūlė valstybės reformas. Svarbus Song reformatorius buvo [[Wang Anshi|Vang Anši]]. Jo reformoms priešinosi Sima Guang.