Songų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Song dinastija''' (宋朝 [[pinyin]]: ''sòngcháo'')  – [[Kinija (regionas)|Kinijos]] imperatorių dinastija, valdžiusi [[960]]-–[[1279]]  m., po [[Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis|Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpio]], prieš [[Juan dinastija|Juan dinastiją]]. Song laikotarpis dalinamas į ''Šiaurės Song'' ([[960]] – [[1127]]) ir ''Pietų Song'' ([[1127]]-–[[1279]]).

Šalia Song imperijos visą laiką gyvavo keletas „barbarų“ valstybių: kidanių [[Liao]] , tangutų [[Vakarų Sia]] (Xia) dinastija, džurčenų [[Jin]] (''Dzin'') dinastija. Dzin sudarė su Song sutartį ir drauge kovojo su Liao, tačiau Liao žlugus, Dzin nutraukė sutartį ir pradėjo karą su Song. Užėmę sostinę [[Kaifengą]], privertė diduomenę bėgti į Pietus  – taip prasidėjo Pietų Song laikotarpis. Pietų Song sostinė buvo [[Hangzhou|Hangdžou]].

Mirus pirmajam Pietų Song imperatoriui, Song sudarė karinę sąjungą su mongolais, tikėdamiesi įveikti Dzin dinastiją. [[1234]]  m. mongolams sutriuškinus Dzin, Pietų Song generolai nutraukė sąjungą ir užėmė senąsias sostines Kaifengą, Luojangą ir Čang-anį. Tačiau šie miestai buvo ekonomiškai nusilpę ir neapsaugoti. Mongolai ėmė kelti grėsmę, ir [[1276]]  m. Song valdovų rūmai turėjo sprukti į Guangdongą. Song imperatorius Gongdi pasiliko. Pasipriešinimo mongolams sėkmės viltys sietos su dviem Gongdi broliais. Devynmetis Džao Ši tapo nauju imperatoriumi, tačiau susirgęs mirė, ir jį pakeitė septynmetis Džao Bingas. [[1279]]  m. [[kovo 19]] d. Song kariuomenė nugalėta Jameno (Yamen) mūšyje Perlo upės ([[Zhu Jiang]]) deltoje. Aukšto rango valdininkas kartu su mažamečiu imperatoriumi po pralaimėjimo nusiskandino jūroje.

| [[960]]-–[[976]]

| Jiànlóng (建隆 ''dzianlong''; [[960]]-–[[963]])<br />Qiándé (乾德 ''čiande''; [[963]]-–[[968]])<br />Kāibǎo (開寶 ''kaibao''; [[968]]-–[[976]])

| [[976]]-–[[997]]

| Tàipíngxīngguó (太平興國 ''taipingsingguo''; [[976]]-–[[984]]<br />Yōngxī (雍熙 ''jongsi''; [[984]]-–[[987]]<br />Duāngǒng (端拱 ''duanggong''; [[988]]-–[[989]]<br />Chúnhuà (淳化 ''čunhua''; [[990]]-–[[994]]<br />Zhìdào (至道 ''džidao''; [[995]]-–[[997]]

| [[997]]-–[[1022]]

| Xiánpíng (咸平 ''sianping''; [[998]]-–[[1003]]<br />Jǐngdé (景德 ''dzingde''; [[1004]]-–[[1007]])<br />Dàzhōngxiángfú (大中祥符 ''dadžongsiangfu''; [[1008]]-–[[1016]]<br />Tiānxǐ (天禧 ''tiansi''; [[1017]]-–[[1021]])<br />Qiánxīng (乾興 ''čiansing''; [[1022]])

| [[1022]]-–[[1063]]

| Tiānshèng (天聖 ''tianšeng''; [[1023]]-–[[1032]])<br />Míngdào (明道 ''mingdao''; [[1032]]-–[[1033]])<br />Jǐngyòu (景祐 ''dzingjou''; [[1034]]-–[[1038]])<br />Bǎoyuán (寶元 ''baojuan''; [[1038]]-–[[1040]])<br />Kāngdìng (康定''kanding''; [[1040]]-–[[1041]])<br />Qìnglì (慶曆 ''čingli''; [[1041]]-–[[1048]])<br />Huángyòu (皇祐 ''huangjou''; [[1049]]-–[[1054]])<br />Zhìhé (至和 ''džihe''; [[1054]]-–[[1056]])<br />Jiāyòu (嘉祐 ''dziajou''; [[1056]]-–[[1063]])

| [[1063]]-–[[1067]]

| Zhìpíng (治平 ''džiping''; [[1064]]-–[[1067]])

| [[1067]]-–[[1085]]

| Xīníng (熙寧 ''sining''; [[1068]]-–[[1077]])<br />Yuánfēng (元豐 ''juanfeng''; [[1078]]-–[[1085]])

| [[1085]]-–[[1100]]

| Yuányòu (元祐 ''juanjou''; [[1086]]-–[[1094]])<br />Shàoshèng (紹聖 ''šaošeng''; [[1094]]-–[[1098]])<br />Yuánfú (元符 ''juanfu''; [[1098]]-–[[1100]])

| [[1100]]-–[[1125]]

| Jiànzhōngjìngguó (建中靖國 ''dziandžongdzingguo''; [[1101]])<br />Chóngníng (崇寧 ''čongning''; [[1102]]-–[[1106]])<br />Dàguān (大觀 ''daguan''; [[1107]]-–[[1110]])<br />Zhènghé (政和 ''dženghe''; [[1111]]-–[[1118]])<br />Chónghé (重和 ''čonghe''; [[1118]]-–[[1119]])<br />Xuānhé (宣和 ''siuanhe''; [[1119]]-–[[1125]]

| [[1126]]-–[[1127]]

| Jìngkāng (靖康 ''dzinkang''; [[1125]]-–[[1127]])

| [[1127]]-–[[1162]]

| Jìngyán (靖炎 ''dzingjan''; [[1127]]-–[[1130]])<br />Shàoxīng (紹興 ''šaosing''; [[1131]]-–[[1162]])

| [[1162]]-–[[1189]]

| Lóngxīng (隆興 ''longsing''; [[1163]]-–[[1164]])<br />Qiándào (乾道 ''čiandao''; [[1165]]-–[[1173]])<br />Chúnxī (淳熙 ''čunsi''; [[1174]]-–[[1189]])

| [[1189]]-–[[1194]]

| Shàoxī (紹熙 ''šaosi''; [[1190]]-–[[1194]])

| [[1194]]-–[[1224]]

| Qìngyuán (慶元 ''čingjuan''; [[1195]]-–[[1200]])<br />Jiātài (嘉泰 ''dziatai''; [[1201]]-–[[1204]])<br />Kāixǐ (開禧 ''kaisi''; [[1205]]-–[[1207]])<br />Jiādìng (嘉定 ''dziading''; [[1208]]-–[[1224]])

| [[1224]]-–[[1264]]

| Bǎoqìng (寶慶 ''baočing''; [[1225]]-–[[1227]])<br />Shàodìng (紹定 ''šaoding''; [[1228]]-–[[1233]])<br />Duānpíng (端平 ''duanping''; [[1234]]-–[[1236]])<br />Jiāxī (嘉熙 ''dziasi''; [[1237]]-–[[1240]])<br />Chúnyòu (淳祐 ''čunjou''; [[1241]]-–[[1252]])<br />Bǎoyòu (寶祐 ''baoju''; [[1253]]-–[[1258]])<br />Kāiqìng (開慶 ''kaičing''; [[1259]])<br />Jǐngdìng (景定 ''dzingding''; [[1260]]-–[[1264]])

| [[1264]]-–[[1274]]

| Xiánchún (咸淳 ''siančun''; [[1265]]-–[[1274]])

| Déyòu (德祐 ''dejou''; [[1275]]-–[[1276]])

| [[1276]]-–[[1278]]

| Jǐngyán (景炎 ''dzingjan''; [[1276]]-–[[1278]])

| [[1278]]-–[[1279]]

| Xiángxīng (祥興 ''siangsing''; [[1278]]-–[[1279]])

<small>2 Laikotarpio pavadinimas  – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu  – lietuviška pavadinimo transkripcija.</small>

Dėl ekonominių ir kultūrinių pokyčių Song laikotarpis dažnai pavadinamas Kinijos „[[renesansas|renesansu]]“. Song dinastija pasižymėjo sparčia ekonomikos raida, komercializavimu, miestų augimu. Miestai išaugo į tikrus prekybos, pramonės centrus. [[Hangzhou]] buvo apie 500 000 gyventojų  – daug daugiau nei bet kuriame Europos mieste.

Kartais pokyčiai Song pavadinami Kinijos „industrinės revoliucijos“ pradžia. Song laikotarpiu plečiasi [[manufaktūra|manufaktūros]], kasyklos. Auga geležies produkcijos kiekis vienam gyventojui (šešiskart nuo 806 iki 1078  m.). Ši geležis naudojama įvairiems buities daiktams gaminti, taip pat parduodama į užsienį. Taip pat kinai išrado (arba patobulino) [[parakas|paraką]], patranką, spausdinimo technologiją.

Daugėja pasiturinčių intelektualų šeimų, kurios dėjo pastangas, kad jų šeimos vyrai galėtų tapti valdininkais. Tą šeimos dažnai darė įsitvirtindami vietinės reikšmės bendruomenėse, kontroliuodami savo giminės įtaką. Elite įsitvirtina įsitikinimas, kad viską galima ir reikia pasiekti gabumų dėka. Vaikai buvo lavinami nuo mažens giminės mokyklose, vėliau, jau įgiję klasikinio išsilavinimo pagrindus, valstybinėse mokyklose ruošdavosi egzaminams. Anaiptol ne visi juos išlaikę gaudavo tarnybą. Daug intelektualų užsiimdavo įvairia intelektualine veikla: istoriografija, literatūra, poezija. Song laikais atsiranda pirmosios enciklopedijos, tekstų antologijos. Toliau rašomi istoriniai, medicinos, geografijos, matematikos, astronomijos veikalai. Vienas žymiausių istorikų  – [[Sima Guang]].