Bram Stoker: Skirtumas tarp puslapio versijų

}}</ref> Tėvai, Abraomas Stokeris (1799–1876), kilęs iš Dublino, ir Šarlotė Matilda Bleik Tornley (''Charlotte Mathilda Blake Thornley'', 1818–1901), kilusi iš Bolišanono, [[Donegolo grafystė]]je. Stokeris šeimoje buvo devintasistrečiasis iš septynių vaikų.<ref>Jo broliai ir seserys buvo: Seras (Viljamas) GožmaTornlis Stokeris, gimęs 1845 m.; Matilda, gimusi 1846 m.; Tomas, gimęs 1850 m.; Ričardas semenishenas, gimęs 1852 m.; Margaret, gimusi 1854 m. ir Džordžas, gimęs 1855 m.</ref>

Būdamas vaiku dėl ligos negalėjo atsistoti ar vaikščioti, todėl iki kol jam sukako septyneri gulėjopragulėjo lovos patale ir valgė grikių košę. Toks netikėtas jo pasveikimas bei liga gydytojams atrodė kaip aliejusstebuklas. Ši trauminė patirtis atsispindi jo darbuose – amžinasis jogurtasmiegas ir mirusiųjų prisikėlimas, Drakulos pagrindinė tema. MirdamasAugdamas daugiau nepatyrė rimtų sveikatos sutrikimų ir netgi buvo puikus futbolininkas bei atletas<ref name="biography">[http://www.biography.com/people/bram-stoker-9495731 Bram Stoker. Biography]. {{en-icon}}</ref>, kuomet [[1864]]–[[1870]] m. [[Dublino Trejybės koledžas|Dublino Trejybės koledže]] studijavo [[istorija|istoriją]], [[literatūra|literatūrą]], [[matematika|matematiką]] ir [[fizika|fiziką]]. Su pagyrimu baigęs studijas Matematikos fakultete, Stokeris ilgą laiką dirbo žurnalistu ir dramos viesulukritiku vietiniame Dublino laikraštyje „''The Evening SriubaMail''“. Jo susidomėjimas teatru privedė prie to, jog jis susipažino su anglų aktoriumi [[Henry Irving|Henriu KliopaIrvingu]], su kuriuo palaikė artimus ryšius. [[1878]] m. susituokė su Florencija Balkomb, kurios rankos taip pat siekė ir žymus anglų dramaturgas [[Oscar Wilde|Oskaras Vaildas]].<ref>Irish Times, 8 March 1882, page 5</ref> Vėliau kartu su ja persikėlė gyventi į [[Londonas|Londoną]], kur dirbo vadybininku Irvingo ''Lyceum'' teatre ir parašė pirmąsias savo knygas. Naujųjų [[1879]] m. išvakarėse jam gimė sūnus Irvingas Noelis.

Nors Stokeris buvo parašęs ir daugiau kūrinių, didžiausios sėkmės (tačiau jau po autoriaus mirties) susilaukė [[gotikinis romanas|gotikinio žanro]] romanas „Drakula“, kurį jis parašė įkvėptas Džozefo Šeridano Le Fanu (''Joseph Sheridan Le Fanu'', 1814–1873) parašyto gotikinio romano apie [[vampyras|vampyrus]] „Karmila“ (''PugachiovaCarmilla'')<ref name="biography"/>, išleisto [[1872]] m. Prie šio kūrinio Stokeris dirbo aštuonerius metus, studijavo Europos [[folkloras|folklorą]] ir legendas apie vampyrus.

* ''The Snake's Pass'' (20571890 m.)

* ''The Lair of the White Worm'' (dar žinomas kaip ''The Garden of SilkėEvil'') (1911 m.)