Šimtas metų vienatvės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jovisėlis (aptarimas | indėlis)
Trumpa informacija apie lietuviškus leidimus, pataisiau informaciją šablone
Konsultantas (aptarimas | indėlis)
pataisiau stilių, šalinu {{gcheck}} stigmą
Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
{{gcheck}}
{{Knygos informacija|
lietpav=Šimtas metų vienatvės|
eilutė 8 ⟶ 6:
pavadinimas=Cien años de soledad|
valstybė=[[Kolumbija]]|
kalba=[[ispanųIspanų kalba]]|
metai=[[1967]]|
vertėjas=Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė|
eilutė 19 ⟶ 17:
'''Šimtas metų vienatvės''' ({{es|Cien años de soledad}}) – Kolumbijos rašytojo ir [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureato [[Gabriel García Márquez|Gabrielio García Márquezo]] romanas. Knyga buvo išleista [[1967]] m. ir nuo to laiko išversta į daugiau nei 37 pasaulio kalbas. Kūrinys tapo viena populiariausių ir perkamiausių [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] knygų.
 
Lietuvių kalba knygą pirmą kartą (1972 m.) išleido „Vagos“ leidykla, vertėja Elena Treinienė. Kiti leidimai: 1991 (Lietuvos fotomenininkų sąjunga); 2002 (Vaga); 2006 (Alma littera), prie pastarojo vertimo dirbo Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė.
 
== Siužetas ==
{{spoil}}
Knyga pasakoja apie Buendijų šeimą, gyvenančią mitiniame Makondo miestelyje. Miesto įkūrėjas ir šeimos galva, Chosė Arkadijas Buendija bei jo žmona Ursula palieka namus gimtajame Raočo kaimelyje, [[Kolumbija|Kolumbijoje]], ir su naujomis viltimis keliauja po šalį, ieškodami naujų namų. Viena naktį, šeimai bei dar keletui bėglių sustojus upės pakrantėje, šeimos galva pradėjo svajoti apie Makondo miesto įkūrimą. Paryčiaisir Chose Arkadijas Buendijaparyčiaisįkūrėįkuria. Keletą metų šeima ramiai čia gyvena, savo miestelyje. Jiems vienas po kitojiems gimėgimsta 3 vaikai. TuoPo tarpukiek šeimos galva Chosė Arkadijaslaiko Buendija susižavi tokiaisnepaprastais keliaujančių čigonų keliauninkų atneštaisdemonstruojamais prietaisais, kaip magnetas ar padidinamasis stiklas. Jis pradeda domėtis senovės išmintimi bei rankraščiais, tačiau greitai jo aistra išgaruoja, o jo šeima, pamaniusi,įtarusi kad jam silpnaprotystėsilpnaprotyste, pririša Chosė Arkadiją Buendiją prie šaliakieme namo stovinčioaugančio kaštono. Po kelerių metų užauga visi Buendijų vaikai užauga. Jauniausias sūnus- ChoseChosė Arkadijas - susilaukia vaiko nuo vietinės prostitutės Pilaros Terneros ir iškeliauja iš namų, palikęs dar visai mažą kūdikį. Antrasis sūnus AurelijanasAurelianas taip pat susilaukia vaiko su Pilara Ternera. Kartu su tėvu beiir padedamas kitų maištininkų,bendražygiais jis pradedasukelia revoliuciją, šalyje.kuri Popo 20 metų revoliucija baigiasi Pulkininko Aurelijano pralaimėjimu. Tuo tarpu jis susilaukia dar 17 vaikų. Vienintelė Chosė Arkadijos Buendijos ir Ursulos duktė Amaranta užauga kartu su vieną dieną į Buendijų namus užsukusia našlaite Rebeka, beiir praleidžia savo vaikystę varžydamasi su ja dėl [[pianola|pianolos]] mokytojo Pjetro Krespio dėmesio. Revoliucijos metais Chosė Arkadijo bei Pilaros Terneros sūnus Arkadijas paimaperima MakonoMakondo miesto valdymą į savo rankas ir tampa tironu. Jis susilaukia dukters bei dvynukų, tačiauir liekažūsta mirtinai pašautasnuo kontrrevoliucionierių rankų. Tuo metu į Makondą grįžta paklydėlis sūnus ChoseChosė Arkadijas ir įsimyli Rebeką, su kuria pradeda kartu gyventi kitame name miesto pakraštyje. Kiek vėliau nužudomi 16 iš 17 Pulkininkopulkininko Aureliano sūnų, kurių jis susilaukė karo metais. Jau po pilietinio karo Pulkininkaspulkininkas AurelijanasAurelianas tampa atsiskyrėliu ir miršta sename kambaryje, kuriame kažkada ChoseChosė ArkadijasArkadias Buendija tyrinėjo senovės mokslus bei šifravo pergamentus. Po kelerių metų vienas iš Arkadijo dvynukų AurelijanasAurelianas Antrasis pradeda tiesti [[geležinkelis|geležinkelį]], jungiantijungiantį Makondą su kitais miestais. Dėl to miestas greitai praturtėja, jame pradedamas plėtoti bananų verslas. AurelijanasAurelianas Antrasis tampa ypač turtingas, nes jo ir jo žmonos Petros Kortez ūkis sparčiai plečiasi. Deja, po dešimtmečio mieste prasideda milžiniškos liūtys, besitęsiančios kelerius metus. Visas AurelijanoAureliano Antrojo ūkis užtvindomas, po liūčių gyvuliai greitai nugaištaišgaišta ir gyvenimas tampa sunkus. Kitas brolis Chosė Arkadijas Antrasis auga ypač tylaus ir romaus būdo. Didelę gyvenimo dalį jis aiškinasi MelkijadoMelkiado (vieno iš čigonų, aplankiusių Makondą jo įkūrimo laikais) pergamentus bei [[Nostradamas|Nostradamo]] pranašystes. Jis miršta tuo pačiu laikumetu kaip ir jo dvynys brolis. Aureliano Antrojo vaikai užauga globojami antrosios jo žmonos Fernandos Deldel Kaprio. Pirmagimė dukra Renata Remedija, visų vadinama Meme, paveldi tėvo meilę gyvenimui ir tik jam būdingabūdingą charizmą. Dar būdama paauglė, Meme įsimyli automechaniką Mauricijų Babiloniją, su kurio susilaukia sūnaus. Jos tėvai sužino apie judviejų meilę ir nušauna Mauricijų. Meme, patyrusi moralinę traumą, praranda amą ir nekalba visą likusį gyvenimą. Ji miršta sulaukusi brandaus amžiaus. Vienintelis Fernandos bei AurelijanoAureliano Antrojo sūnus Chosė Arkadijas užauga globojamas senosios Ursulos. Senolė mano, kad jos proprovaikaitis taps popežiumipopiežiumi, todėl jisišsiunčia buvo išsiųstas į [[Roma|Romą]], kurbet šis meta mokslus ir grįžta į namus. Tuo metu miršta senoji Ursula, išgyvenusi daugiau nei 115 metų. Chosė Arkadijas randa seniai paslėptą aukso lobį ir kartu su keliais paaugliais švaisto jį, rengdamas orgijas. Supratęs, kad blogai elgiasi, jis išvaiko paauglius, sumušdamas juos rykšte. Paaugliai atkeršija, nužudydami Chosė Arkadiją bei pavogdami auksą. Jauniausioji kartos atžala Amaranta Ursula yra gabi mergaitė ir išsiunčiama į [[Belgija|Belgiją]] tolimesniemstolesniems mokslams. Grįžusi kartu su vyru, ji pasilieka Makonde visam laikui. Tuo metu namuose gyveno vienintelis AurelijanasAurelianas (Meme sūnus). Amaranta Ursula pajunta aistrą savo pusbroliui, su juo susilaukia vaikų, tačiau miršta gimdymo metu. AurelijanasAurelianas, likęs su naujagimiu, iššifruoja MelkijadoMelkiado rankraščius kaip tik tuo metu, kai miestelioį pusėnmiestelį atlekia uraganas, sulygindamasir miestelįsulygina jį su žeme. Paskutiniai joAureliano perskaityti ir iššifruoti rankraščių žodžiai byloja, kad vyriausia šeimos galva mirs pririštas prie medžio, o paskutinį suris skruzdėlės (palikęs be priežiūros sūnų, AurelijanasAurelianas nepastebi, kaip jį sudorojo laukinės skruzdėlės).
{{endspoil}}
 
eilutė 32 ⟶ 30:
 
=== Magiškasis realizmas ===
Knygų kritikai dažnai siejapriskiria autoriaus knygas „Labai senas žmogus su dideliais sparnais“, „Šimtas metų vienatvės“ su [[magiškasis realizmas|magiškojo realizmo]] žanružanrui. Šis žanras pagrįstas vadinamąja stebukline Amerikos tikrove, kurioje tos pasaulio dalies tautų mitai ir tikėjimai susipynę su realybe ir istorija. Romane pilna mistiškų situacijų, kaip dvasių klaidžiojimas namuose po mirties ar pagrindinių veikėjų ypač ilgas gyvenimas.
 
=== Laiko tęstinumas ===
„Šimtas metų vienatvės“ turi keletą laiko tęstinumo idėjų. Nors knygos pasakojimassiužetas gali buvo skaitomassuvokiamas kaip paprasta istorija, kuriamepasakojanti atsižvelgiamaapie į skirtingus veikėjų gyvenimuspersonažų ir pačioMakondo Makondomiestelio gyvenimą, Gabrielis Garcia Marquezas palieka vietos interpretacijoms:
* Knygoje dažnai pasikartoja veikėjų vardai ir jų charakterio bruožai. Visų 6 kartų Chosė Arkadijai pasižymi racionalumu ir milžiniška fizine jėga. Visi Aurelianai pasitiki savo intuicija ir yra uždaro būdo. Šis pasikartojantis veiksnys demonstruoja uždarą ratą, kuriame daromoskartojamos tos pačios klaidos.
* Romane tyrinėjamas laiko nebuvimas ir amžinybę.amžinybė, Knygojepavyzdžiui, pasakojamaromano apie Melkijado laboratoriją, kuripradžioje aprašoma pasakojimo pradžioje. JiMelkiado išliekalaboratorija iki pat Makondo sunaikinimo tokia pati, kokia ir buvoišlieka pastatytanepakitusi. Tai vieta, kurioje Buendijos gali atsiduoti vienatvės jausmui ir nebūti priklausomi nuo supančio pasaulio.
 
=== Vienatvė ===
Svarbiausia pasakojimo tema yra vienatvė., Visinuo Buendijųkurios šeimosdaugiau nariaiar mažiau arkenčia daugiauvisi kenčiaBuendijų nuošeimos vienatvėsnariai. Miesto įkūrėjas Chosė ArkadijusArkadijas Buendija visą gyvenimą tyrinėjo rankraščius., todėl Žmonėsžmonės, laikydami jį bepročiu, pririšo prie medžio, kur jis ir praleido savo vienatvės dienas. Pulkininkas AurelijanasAurelianas, pralaimėjęs savo karą, likusį gyvenimą praleidžia užsidaręs laboratorijoje, gamindamas auksines žuveles. Ursula, senatvėje apakusi, paskutinius gyvenimo metus praleidžia tamsoje ir, gulėdama lovoje. Buendijos baigė gyvenimusmirė vienatvėje, nes nemokėjo mylėti beiir penelygpernelyg tikėjo prietarais. Šis uždaras ratas baigiasi, kai Aurelianas susilaukia vaiko su teta Amaranta Ursula, sukeldamas tragišką giminės galąbaigtį.
 
== Taip pat skaitykite ==