'''JajurvedaJadžurveda''' ([[Sanskritas{{sa|यजुर्वेद|Sanskritu]]: यजुर्वेदः yajurveda}}, iš ''yajus'' šventoji seka ir ''veda'' išmintis) - tai – trečioji iš keturių [[hinduizmas|hinduizmo]] šventraščių - – [[vedos|vedų]]. ManomaŠi veda, jogkaip jiemanoma, pasaulįsusiformavo išvydotarp apie 1400 ar 1000 metus1400–1000 m. pr. m. e. Jadžurveda skirta išskirtinai [[šriauta]] ([[soma|somos]] aukojimo) ritualams. Ji susideda iš anksto nustatytų ritualinių veiksmų visumos, kuriuose vyrauja [[mantra|mantros]], o jos buvo reikalingos, tam kad būtų galima atlikti religines aukojimo apeigas [[vedizmas|vedinio]] laikotarpio metu. KitiJos hinduizmopagrindą šventraščiaisudaro jadžusai – aukojimo formulės, kaiptariamos antairitualo ''Brahmanai''metu ir ''Šrautasutra''be joseritualo dėstomąsunkiai medžiagąsuprantamos. interpretuojaJadžurvedos beiritualų išsamiaucentre – nušviečia[[aukojimas]]. tųIšsiskiria apiegųleksiškai atlikimobeprasmių, sekągrynai beifonetinių pobūdįformulių (pvz., [[om]], hrim ir kt.) naudojimo gausa. Daug mantrų skirta [[Rudra]]i ir [[Pradžiapatis|Pradžiapačiui]].
Jadžurveda skiriama į 2 skirtingas dalis, kurios turi keletą išlikusių redakcijų:
Juodąją Jadžurvedą sudarantys komentarai įeina į [[Šatapatha Brahmana|Šatapatha Brahmaną]]. Nuo jos indų kultūroje prasideda šventraščių komentavimo tradicijai.
