Jadžurveda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Hugo.arg pervadino puslapį iš Jajurveda į Jadžurveda, vietoje buvusio nukreipimo: जु - skiemuo "džu"
pild.
Eilutė 1:
{{hinduizmas}}
'''JajurvedaJadžurveda''' ([[Sanskritas{{sa|यजुर्वेद|Sanskritu]]: यजुर्वेदः yajurveda}}, iš ''yajus'' šventoji seka ir ''veda'' išmintis) - tai – trečioji iš keturių [[hinduizmas|hinduizmo]] šventraščių - – [[vedos|vedų]]. ManomaŠi veda, jogkaip jiemanoma, pasaulįsusiformavo išvydotarp apie 1400 ar 1000 metus1400–1000 m. pr. m. e. Jadžurveda skirta išskirtinai [[šriauta]] ([[soma|somos]] aukojimo) ritualams. Ji susideda iš anksto nustatytų ritualinių veiksmų visumos, kuriuose vyrauja [[mantra|mantros]], o jos buvo reikalingos, tam kad būtų galima atlikti religines aukojimo apeigas [[vedizmas|vedinio]] laikotarpio metu. KitiJos hinduizmopagrindą šventraščiaisudaro jadžusai – aukojimo formulės, kaiptariamos antairitualo ''Brahmanai''metu ir ''Šrautasutra''be joseritualo dėstomąsunkiai medžiagąsuprantamos. interpretuojaJadžurvedos beiritualų išsamiaucentre – nušviečia[[aukojimas]]. Išsiskiria apiegųleksiškai atlikimobeprasmių, sekągrynai beifonetinių pobūdįformulių (pvz., [[om]], hrim ir kt.) naudojimo gausa. Daug mantrų skirta [[Rudra]]i ir [[Pradžiapatis|Pradžiapačiui]].
 
Jadžurveda skiriama į 2 skirtingas dalis, kurios turi keletą išlikusių redakcijų:
* Baltoji (šiukla) Jadžurveda (tik mantros ir jadžusai): ''Vajasaneyi Madhyandina'' (1975 posmai), ''Vajasaneyi Kanva'' (2086 posmai);
* Juodoji (krišna) Jadžurveda (su komentarais): ''Taittirīya saṃhitā, ''Maitrayani saṃhitā'', ''Caraka-Kaṭha saṃhitā'', Kapiṣṭhala-Kaṭha saṃhitā''.
 
Juodąją Jadžurvedą sudarantys komentarai įeina į [[Šatapatha Brahmana|Šatapatha Brahmaną]]. Nuo jos indų kultūroje prasideda šventraščių komentavimo tradicijai.
 
{{Indų mitologija}}