'''Dumblas''' – smulkios, minkštos nuosėdos vandens baseinų dugne ir žemės paviršiuje; [[dirvožemis|dirvožemio]] ir dirvodarinių [[uoliena|uolienų]] granuliometrinis elementas.
== Ypatybės ==
Pagal [[1990]] m. FAO ir [[UNESCO]] klasifikaciją dirvožemio dumblo dalelių skersmuo <0,002 mm, pagal N. Kačinskio klasifikacija - – 0,0001-0,001 mm. Susidaro dėl uolienų, jose esančių [[mineralai|mineralų]] dūlėjimo ir dirvodaros procesų.
Dumble yra pirminių ir antrinių [[molis|molio]] mineralų – [[beidelitas|beidelito]], [[montmorilonitas|montmorilonito]], [[kaolinas|kaolinito]]; [[Aleuritas|aleurito]]. Jų santykis ir sudėtis įvairios kilmės dirvožemiuose skiriasi. Taip pat yra daug [[geležis|geležies]] ir [[aliuminis|aliuminio]] oksidų, [[kalcis|kalcio]], [[magnis|magnio]], [[kalis|kalio]], [[natris|natrio]], [[fosforas|fosforo]], [[humusas|humuso]] ir mikroelementų, tai augalų maisto medžiagos dirvožemyje.
Dumblas suklijuoja dirvožemio daleles į struktūrinius agregatus - – formuoja dirvožemio struktūra. Be to, jos kartu su organinėmis medžiagomis lemia dirvožemio sorbuojamąją gebą ir sorbcijos talpą, kuri labai svarbi dirvožemio ir trąšų tarpusavio sąveikai. [[Tvenkinys|Tvenkinių]] ir [[ežeras|ežerų]] dumblas naudojamas dirvožemiui (ypač [[smėlis|smėlio]] ir priesmėlio) tręšti; išdžiovintas turi iki 40 % kalcio karbonato, -0,4 % [[azotas|azoto]], 0,05 % fosforo oksido.<ref>{{VLE|V|198||Dumblas}}</ref>
