Kompiuterio atmintis: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S
Atmestas 81.7.112.253 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (EmausBot keitimas)
S (Atmestas 81.7.112.253 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (EmausBot keitimas))
Ši atmintis išsaugo informacija tik ribotą, paprastai gana trumpą (sekundės dalys) laiką. Taip yra todėl, jog jų įsimenantis elementas yra ne trigeris, o krūvį saugantis (taigi ir savaime išsikraunantis) kondensatorius. Norint neprarasti duomenų, jie turi būti periodiškai nuskaitomi ir iš naujo įrašomi ([[atminties regeneracija]]). Regeneracijai palengvinti dauguma šiuolaikinių tokios atminties mikroschemų sugeba pačios atnaujinti tuo metu skaitomus duomenis (neretai ne tik skaitomą, bet ir kelias dešimtis ar šimtus gretimų atminties ląstelių). Regeneracijos procesas vienu metu vyksta visose atminties mikroschemose, todėl atminties plėtimas kompiuterio darbo nesulėtina.
 
Kol procesorius neinicializavo regeneracijos aparatinės įrangos, ši atmintis apskritai neveikia. Tokiomis sąlygomis naujai įjungus kompiuterį dirba [[BIOS]]. Paprasčiausias būdas atminčiai regeneruoti – periodiškai kviesti reikiamą skaičių atminties ląstelių perrenkančią procesoriaus paprogramę. Neretai tokia paprogramė kviečiama kaip atsakas į periodiškai generuojamą [[pertraukimas|pertraukimą]].
 
Regeneracijai pagreitinti naudojamos įvairios išorinės schemos, tačiau kol jos dirba, atmintis lieka neprieinama procesoriui. Vienu metu buvo galima „skaidri regeneracija“, atmintį regeneruojant tuo metu, kai procesorius į ją nesikreipia. Šiuolaikiniai procesoriai dirba labai greitai ir taip regeneruoti nepakanka laiko, todėl procesorių reikia laikinai sustabdyti. Atminties ląstelės yra paprastos, todėl jos gaminamos didelės talpos (daugiau kaip 100 MB). Tai pagrindinis kompiuterių atminties tipas.