Draudenių ežeras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
| krantas = 3,9
| kilme = Ledyninis
| vidgylis = 1,
| didgylis =
| turis = 0,001832
| iteka = [[Ežeruona]]
| isteka = [[Ežeruona]]
}}
{{inuse}}
'''Draudenių ežeras'''
▲'''Draudenių ežeras''' – ledyninės kilmės [[ežeras]] vakarų Lietuvoje, [[Tauragės rajono savivaldybė]]s teritorijos vakaruose, 3 km į vakarus nuo [[Žygaičiai|Žygaičių]]. Rytiniame ežero krante yra [[Draudeniai|Draudenių kaimas]].
=== Geografiniai ir geologiniai ypatumai===
Ežeras yra [[Jūra (upė)|Jūros]] baseine, [[Ežeruona|Ežeruonos]] upelio baseino aukštupyje. Nors jo gylis dabar siekia vos 2
Draudenių ežeras yra Pabaltijo žemumų srities, Nemuno žemupio lygumos rajono, Žygaičių limnoglacialiniam duburiui.
<br>Rytinėje ežero pusėje vyrauja limnoglacialiniai dariniai (smulkus [[smėlis]]), šiaurinėje dalyje paplitę pagrindinės [[morena|morenos]] glacialiniai dariniai ([[priesmėlis]], [[priemolis]]), pietinėje dalyje vyrauja kraštiniai moreniniai dariniai (priesmėlis, priemolis). Betarpiškai aplink ežerą, išskyrus rytinę dalį, kur buvo atliekami tyrimai, sutinkami [[holocenas|holoceno]] amžiaus [[žemapelkė|žemapelkių]] dariniai ([[durpės]]).
▲Ežeras yra [[Jūra (upė)|Jūros]] baseine, [[Ežeruona|Ežeruonos]] upelio baseino aukštupyje. Nors jo gylis dabar siekia vos 2 m, bet anksčiau giliausiose vietose buvo apie 10 m. Ežero baseinas po [[1990]] m. dėl melioracinės veiklos sumažėjo daugiau negu penkiskart.
Plotas 106,5 ha. Ilgis iš rytų į vakarus 1,4 km, didžiausias plotis 1,0 km. Vandens paviršius yra 51,7 m aukštyje virš jūros lygio. Didžiausias gylis 2,5 m, vidutinis gylis 1,5 m.
Nuo [[1958]] metų, kai buvo įvykdyta melioracija, [[Ežeruona]] savo vandeniu nebegalėjo maitinti ežero, todėl jis seko, apžėlė, žiemą dusdavo žuvys. [[2006]] metais, įgyvendintas Draudenių ežero „gelbėjimo“ projektas, kai Ežeruona vėl buvo pakreipta ežero link, sutvarkyti melioraciniai kanalai, ežero dugnas valytas nuo dumblo ir [[Sapropelis|sapropelio]], įrengtas paplūdimys, krante – stovyklavietė.▼
<br>2010 m didžiausias gylis 3,2 m, vidutinis - 1,72 m. Vandens tūris - 1 832 000 m³.<ref name="proj" />).
▲== Duomenys ==
▲Plotas 106,5 ha. Ilgis iš rytų į vakarus 1,4 km, didžiausias plotis 1,0 km. Vandens paviršius yra 51,7 m aukštyje virš jūros lygio. Didžiausias gylis 2,5 m, vidutinis gylis 1,5 m. Baseino plotas 21 km². Ežeras ovalo formos. Dubuo - ledo lustavietė. Kranto linijos ilgis 3,9 km. Pratakumas 423 %. Krantai, išskyrus rytinę terasą žemi, pelkėti, apaugę mišku. Prieš 3000 m. ežere augo daug [[agaras|agaro]] riešutų.<ref>{{VLE|V|125||Draudenių ežeras}}</ref> Ežere randama 173 rūšių [[Planktonas|fitoplanktono]].
Draudenių ežeras yra uždumblėjęs, dėl susikaupusio [[dumblas|dumblo]] ežero vandens gylis labai sumažėjęs. Ežero rytinėje dalyje yra 3 259 000 m³ dumblo.
Dumblo sluoksnio storis siekia iki 8,3 m (vidutinis storis – 3,06 m). Maksimalus mineralinio dugno gylis (10,8 m) nustatytas pietinėje ežero dalyje. Šio gręžinio vietoje vandens gylis siekia tik 2,5 m, tuo tarpu rudos spalvos dumblas sudaro 8,3 m storio sluoksnį. Mineralinį dugną sudaro moreninis įvairios konsistencijos priesmėlis, priemolis.
=== Ekologiniai ypatumai===
Pagal hidrocheminių tyrimų duomenis ežeras priskirtinas mezotrofiniams ar silpnai eutrofiniams ežerams. Pagal hidrobiologinius parametrus ežeras yra eutrofinis, jame kaupiasi makrofitų [[biomasė]], vyksta jos puvimas. Beveik visu ežero perimetru auga lapuočiai medžiai, krūmai, kurių nuokritos dar pablogina vandens kokybę.<ref name="proj" />
Pagal makrofitų pasiskirstymą ežeras priskirtinas juostiniam-ištisiniam užžėlimo tipui. Draudenių ežeras yra makrofitinis, t.y., makrofitinė augalija įsisavina didžiają dalį biogeninių medžiagų, todėl ežeras vasarą beveik nežydi, jo vandens kokybė išlieka palyginti gera.
<br>Ežerą supa žemės ūkio naudmenos, tik pavasarį užliejamoje pakrantėje auga pavieniai [[Juodalksnis|juodalksnio]] medžiai bei kone ištisinės [[karklai|karklų]] (''[[Salix aurita]]'', ''[[Salix cinerea|S. cinerea]]'') krūmų juostos.
Makrofitų rūšinė sudėtis negausi. Ežere rasta 40 rūšių induočių, o bendrijas ar sąžalynus formuoja tik 10 rūšių augalų. Tai [[helofitas|helofitai]], nimfeidai, limneidai. Gerai išsivysčiusios viršvandeninės ir povandeninės makrofitų bendrijos. Jos dengia ir pakrantę, ir ežero dugną (70-95%). Plačiausias juostas (5 – 20 m pločio) sudaro aukštųjų helofitų bendrijos: tai [[nendrė|nendrių]], nendrių [[meldas|meldų]] sąžalynai.
Seklioje eulitoralėje aplink visą ežerą paplitę nendrynai (''Phragmitetum australis''), giliau - meldynai (''Scirpetum lacustris''). Užpelkėjusioje vakarinėje ežero dalyje neretos papartuolinio nendryno (''Thelypteri – Phragmitetum'') bendrijos. Bendrijose rūšių nedaug: nendryne – 8, meldyne – 6, papartuoliniame nendryne - 11 rūšių. Tai beveik monodominantiniai nendrių ar meldų sąžalynai, kitos rūšys auga pavieniais egzemplioriais.
Užliejamoje eulitoralėje tarp nendrių pasitaiko [[permautalapė plūdė]] (''Potamogeton perfoliatus''), [[balinis asiūklis]] (''Equisetum fluviatile''), [[pelkinis duonis]] (''Eleocharis palustris''), [[pelkinis čėriukas]] (''Rorippa palustris''). Meldyne retai auga [[paprastasis šiurpis]] (''Sparganium emersum''), [[paprastoji lūgnė]] (''Nuphar lutea''), [[kanadinė elodėja]] (''Elodea canadensis''), [[varpotoji plunksnalapė]] (''Myriophyllum spicatum''), [[standžialapė kurklė]] (''Batrachium circinatum'').
Helofitai auga 0-150 cm gylyje. Už helofitų neplačią (1-4 m pločio) fragmentišką juostą formuoja nimfeidų sąžalynai. Tai beveik gryni lūgnės (''Nuphar lutea'') sąžalynai, tik 1,5-1,8 m gylyje į juos įsimaišo pavieniai maurabragių (''Chara hispida'', ''Chara vulgaris'') bei [[Blizgančioji plūdė|blizgančiųjų plūdžių]] (''Potamogeton lucens'') egzemplioriai. Giliau ( 1,8 – 2,0 m gylyje) maurabraginiai dumbliai dengia didelę ežero dalį. Vyrauja maurabragis (Chara vulgaris), varpotoji plunksnalapė (Myriophyllum spicatum). Varpotoji plunksnalapė ištisinių juostų nesudaro, tik vietom įsiterpia į menturlapės plunksnalapės (Myriofyllum verticillatum) sąžalynus. Giliau (1,9-2,3 m gylyje) plačiai paplitusi tamsiojo menturdumblio (Nitella opaca) bendrija, kurioje vyrauja tamsusis menturdumblis bei nertis (Ceratophyllum demersum), įsimaišo paprastoji drepanė (Drepanocladus aduncus). Giliausiai (2,2 – 2,5 m gylyje) bendrijas formuoja paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum). Tai gryni sąžalynai su nedidele samanų (drepanės) priemaiša.
2,5 – 3,0 m gylyje ant skysto dumblo substrato jokie augalai nebeauga.
Draudenių ežeras įtrauktas į dūstančių ežerų sąrašą.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=392138 LR Aplinkos ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. D1-93 „Dėl darbų organizavimo žuvų dusimo atveju tvarkos aprašo patvirtinimo“]</ref>,
== Antropogeniniai pokyčiai ==
Ežero baseinas po [[1990]] m. dėl melioracinės veiklos sumažėjo daugiau negu penkiskart.
Nuo [[1958]] metų, kai buvo įvykdyta melioracija, [[Ežeruona]] savo vandeniu nebegalėjo maitinti ežero, todėl jis seko, apžėlė, žiemą dusdavo žuvys.
▲
Įrengtas slenkstis-reguliatorius, ežeras papildytas melioracijos griovių vandeniu, kurio dėka Draudenių ežero vandens lygis pakilo apie 40 cm. Šiek tiek padidėjo ežero plotas, buvo užsemti karklynais apaugę apyežeriai, dalis pakrantės krūmynų atsidūrė vandenyje.<ref name="proj" />
2010 m. pradėtas dalies ežero valymo projektas „Draudenių ežero dalies išvalymas ir ekologinės būklės gerinimas“.<ref name="proj">[ftp://195.182.91.18/DRAUDENIAI/Draudeniu%20ez_TP.pdf „Draudenių ežero dalies išvalymas ir ekologinės būklės gerinimas“. Techninis projektas. Vilnius, 2010 m.]</ref>
Numatoma valyti 15 ha dydžio ežero akvatorijos plotą rytinėje dalyje bei sutvarkyti valomo ploto pakrantę. Valyti planuojama iki 5,0 m vandens gylio, pašalinant dumblą. Seklioje, mažiau uždumblėjusioje [[litoralė]]je ežeras valomas tik iki mineralinio grunto. Po to numatoma įžuvinti trūkstamų rūšių žuvimis.
== Šaltiniai ==
| |||