Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 390 pridėta baitų ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
 
== Biografija ==
Baigė[[1921 m.]] - [[1930 m.]] mokėsi [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijągimnazijoje]]., [[1930 m.]] - [[1936 m.]] įstojo įstudijavo [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminarijąseminarijoje]] ir [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. [[1936 m.]] parašė magistro darbą lenkų kalba apie [[Vytautas Didysis|Vytautą Didįjį]] ir apgynė teologijos magistro laipsnį. [[1936 m.]] birželio 21 d. [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedroje]] arkivyskupas [[R. Jalbžykovskis]] jį įšventintasįšventino [[kunigas|kunigu]]. VikaravoLiepos 5 d. [[RodūnėGervėčiai|Gervėčių]]je bažnyčioje jaunasis kunigas atlaikė pirmąsias Šv. Mišias. Netrukus buvo paskirtas į [[Rodūnia|Rodūnią]] vikaru, ten lenkų valdžios buvo persekiotas. Perkeltas kapelionu ir tikybos dėstytoju į [[Gardinas|Gardino]] Bernardinų mergaičių mokyklą.
Nuo [[1939 m.]] m. dirbobuvo [[klebonas|klebonu]] [[Palūšė]]je, nuo [[1941 m.]] - [[Naujasis Daugėliškis|Naujajame Daugėliškyje]], nuo [[1946 m.]] - [[Adutiškis|Adutiškyje]]. Nuo [[1953 m.]] buvo verbuojamas [[KGB]], bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės propogandos kampanijose. [[1955 m.]] mgegužės 22 d. Julijonas Steponavičius [[popiežius|popiežiaus]] [[Pijus XII|Pijaus XII]] nominavo jįnominuotas tituliniu AntaradosAntarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo [[Kazimieras Paltarokas|Kazimiero Paltaroko]] augziliaru;. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių.
 
[[1957]] m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų [[[[apaštališkasis administratorius|apaštališkuoju administratoriumi]]]] su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su [[KGB]] seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, [[1961 m.]]  sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. [[Rugienis|Rugienio]] reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į [[Žagarė|Žagarę]].
Nuo [[1939]] m. dirbo [[klebonas|klebonu]] [[Palūšė]]je, [[Naujasis Daugėliškis|Naujajame Daugėliškyje]], [[Adutiškis|Adutiškyje]]. [[1955]] m. [[popiežius|popiežiaus]] [[Pijus XII|Pijaus XII]] nominavo jį tituliniu Antarados vyskupu ir vyskupo [[Kazimieras Paltarokas|Kazimiero Paltaroko]] augziliaru; Julijonas Steponavičius persikėlė į Vilnių.
 
[[1961 m.]] m. sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. [[Rugienis|Rugienio]] reikalavimu vyskupas J. Steponavičius ištremiamas į [[Žagarė|Žagarę]]. Joniškio rajono Vykdomasis komitetas]] jam operatyviai buvo paruošęs A. [[Ždanovas|Ždanovo]] g. 5 (dabar P. [[Avižonis|Avižonio]] g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų. Pagrindinės ištrėmimo priežastys – nepaklusnumas sovietų valdžiai: nesutiko bendradarbiauti, nedraudė jaunimui dalyvauti religinėje veikloje
[[1957]] m. [[apaštališkasis administratorius]], turintis rezidencinio vyskupo teises. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d. Nepaklusęs LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, [[1961]] m. turėjo persikelti į [[Žagarė|Žagarę]].
 
[[1961 m.]] m. sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. [[Rugienis|Rugienio]] reikalavimu vyskupas J. Steponavičius ištremiamas į [[Žagarė|Žagarę]]. Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų. Pagrindinės ištrėmimo priežastys – nepaklusnumas sovietų valdžiai: nesutiko bendradarbiauti, nedraudė jaunimui dalyvauti religinėje veikloje
 
[[1988]] m. [[gruodžio 28]] d. leista eiti Vilniaus [[arkivyskupija|arkivyskupijos]] apaštališkojo administratoriaus pareigas. [[1989]] m. [[vasario 7]] d. popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
--[[Naudotojas:DYGLYS|DYGLYS]] ([[Naudotojo aptarimas:DYGLYS|aptarimas]]) 11:53, 29 spalio 2012 (EET)
--[[Naudotojas:DYGLYS|DYGLYS]] ([[Naudotojo aptarimas:DYGLYS|aptarimas]]) 11:53, 29 spalio 2012 (EET)
--[[Naudotojas:DYGLYS|DYGLYS]] ([[Naudotojo aptarimas:DYGLYS|aptarimas]]) 13:20, 29 spalio 2012 (EET)--[[Naudotojas:DYGLYS|DYGLYS]] ([[Naudotojo aptarimas:DYGLYS|aptarimas]]) 13:20, 29 spalio 2012 (EET)
821

pakeitimas