|
|atstovas2 =
}}
'''Savojos grafystė''' ({{fr|Comté de Savoie}}; {{it|Contea di Savoia}}) - – valstybė, susidariusi XI a. žlungant [[Burgundijos (Arelato) karalystė|Antrajai Burgundijos karalystei]]. Kartu iš šios karalystės susidarė ir laisvosios Šveicarijos komunos.
Humbertas I Baltarankis iš Savojos kilmingųjų giminės 1003 m. gavo grafo titulą iš paskutinio Arelato karalystės karaliaus Rudolfo III Burgundo. Jis parėmė [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|Šventosios Romos imperatoriaus]] {[Imperatorius Henrikas II|Henriko II]] teises į paveldėjimą, už ką mainais gavo [[Aostos slėnis|Aostos slėnį]].
1032 m. mirus karaliui Rudolfui Humbertas išsyk priėmė Henriko II įpėdino [[Imperatorius Konradas II|imperatoriaus Konrado II]] valdžią. Mainais už paramą konflikte su Blua grafu Odu II jis gavo šiaurinę ''Maurienne'' dalį (dalis [[Vjenos grafystė]]s, kuri tada buvo Vjenos arkivyskupų feodas) bei žemių Šable (''Chablais'') regione bei Tarantezo slėnyje (''Vallée de la Tarentaise''), kuris tada buvo Tarantezo arkivyskupų, kurių būstinė buvo Mutjė (''Moûtiers''), feodas.
[[FileVaizdas:Chambéry palác savojských vévodů.JPG|thumb|left|Šamberi (''Chambéry'') pilis]]
Arelato karalystė liko tik kaip titulas Šventosios Romos imperatorių titulatūroje. Tuo tarpu Humberto palikuonys kaip grafai išlaikė savo nepriklausomybę. Jo jaunesnysis sūnus Otas 1046 m. vedė Adelaidę Suzietę, Turino markizo [[Ulrikas Manfredas II Turinietis|Ulriko Manfredo II Turiniečio]] dukterį, kartu gaudamas ir dalį gretimų žemių iš kaimyninio Pjemonto, priklausiusių [[Turino marka]]i (Suza).
Savojos grafai savo valdas dar padidino 1218 m., kai paveldėjo [[Vo]] žemes šiauriau [[Ženevos ežeras|Ženevos ežero]] iš išmirusios Ceringenų (''Zähringen'') giminės. Savojos grafas Tomas I 1220 m. užėmė [[Pinerolas|Pinerolo]] ir [[Šamberi]] miestus, pastarasis po to tapo Savojos sostine.
Tomo I sūnus grafas Petras II 1240 m. buvo Anglijos karaliaus [[Henrikas III|Henriko III]], vedusio jo dukterėčią Eleonorą Provansalę, pakviestas atvykti į Angliją. Petrą II Anglijos karalius paskyrė Penkių uostų lordų saugotoju (''Lord Warden of the Cinque Ports'') ir gavo Ričmondo erlo titulą. Petras II Londone pastatė Savojos rūmus (''Savoy Palace'').
1313 m. Savojos grafas Amadėjus V iš [[Imperatorius Henrikas VII|Imperatoriaus Henriko VII]] oficialiai gavo imperinį pavaldumą (tapo pavaldus tiesiogiai Šventosios Romos imperatoriui).
Formaliai aukštesnė Arelato karalystė visiškai nustojo egzistuoti po to, kai Dofinė 1349 m. atiteko Prancūzijos karūnos princui (vėliau karaliui [[Karolis V Išmintingasis|Karoliui V Išmintingajam]], o Savojos grafas Amadėjus VI („Žaliasis grafas“) 1365 m. imperatoriaus [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV Liuksemburgiečio]] buvo paskirtas Arelato [[imperinis vikaras|imperiniu vikaru]].
„Raudonasis grafas“ Amadėjus VII gavo 1388 m. priėjimą prie Viduržemio jūros, kai įsigijo [[Nicos grafystė|Nicos grafystę]]. O jo sūnus Amadėjus VIII 1401 m. nusipirko [[Ženevos grafystė|Ženevos grafystę]].
Išsiplėtusios Savojos žemės 1416 m. imperatoriaus [[Zigmantas Liuksemburgietis|Zigmanto Liuksemburgiečio]] buvo paskelbtos hercogyste, taip Savojo grafystė tapo [[Savojos hercogystė|Savojos hercogyste]], kuri egzistavo 1416-1718 1416–1718 m.
== Savojos grafai ==
* Humbertas I Baltarankis (1003–1047/48)
* Amadėjus I Uodega, sūnus (1030/48–1051/56)
* Otas I, brolis (1051/56–1060)
* Petras I, sūnus (1060–78)
* Amadėjus II, brolis (1078–80)
* Otas II, sūnus (1080–1082/91)
* Humbertas II Riebusis, brolis (1082/91–1103)
* Amadėjus III, sūnus (1103–48)
* Humbertas III Palaimintasis, sūnus (1148–89)
* Amadėjus VI Žaliasis grafas, sūnus (1343–83)
* Amadėjus VII Raudonasis grafas, sūnus (1383–91)
* Amadėjus VIII Taikusis, sūnus (1391–1416). Taip pat buvo išrinktas antipopiežiumi Feliksu V.
1416 m. Savojos grafas Amadėjus VIII buvo pakeltas į Savojos hercogus.
[[Kategorija:Prancūzijos istorinės valstybės]]
| 