Umaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
Škvalas
Lietuvoje umarai dažniausiai siaučia liepos-rugpjūčio mėnesiais, ypač po didesnių kaitrų. Paprastai audra apima nedidelę teritoriją (keletą gyvenviečių), tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai umaras apima keletą rajonų ar net didelę dalį šalies (pvz., [[2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas]]).▼
Staigus vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką (< 2 min.). Vėjo greitis škvalo metu siekia > 10 m/s, bet gali būti 20 – 30 m/s ir daugiau. Škvalo metu kartu keičiasi ir vėjo kryptis. Reiškinys trunka neilgai, 1 – 5 min. Škvalas dažniausiai susijęs su aktyviom orų permainom tokiom kaip liūtys, audros ar gausus sniegas.
Škvalai susiję su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis (Cb cap arc, Cb cap, Cb calv, Cb inc), todėl kartu pliaupia liūtys, krinta kruša, griaudi perkūnija. Škvalą sukelia ypatinga oro cirkuliacija kamuoliniuose debesyse: priekinėje debesies dalyje oras veržiasi į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn, todėl susidaro stiprus sūkurys (jo ašis horizontali), kurio apačia pasiekia žemės paviršių. Artėjančio škvalo požymis – Cb debesies apačioje susidarančios arkos.
Prieš škvalą atmosferos slėgis staiga krinta, prasidėjus škvalui – kyla, o kai baigiasi liūtis, vėl ima kristi. Oro temperatūra škvalo metu keliais laipsniais nukrinta, nes liūties zonoje oras atvėsta.
▲
| |||