14:03, 21 spalio 2012 versija taisyti Mantautele (aptarimas \| indėlis) 20 keitimai →‎Rūšys ← Prieš tai darytas keitimas		14:24, 21 spalio 2012 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 090 keitimai S →‎Rūšys Kitas pakeitimas →
Eilutė 13: Pagal susidarymo sąlygas rūkai gali būti: advekciniai, kai oro masės su tam tikra temperatūra ir drėgnumu yra nunešamos į kitą teritoriją, turinčią kitokią temperatūrą ir drėgnumą, spinduliuotiniai, susidarantieji dėl vietovės atšalimo, ypač esant mažai debesuotam orui, ir mišrūs, advekciniai – spinduliuotiniai, kurie susidaro esant abiem veiksniams. Visi kiti rūkų tipai yra susiję su garavimu, maišymusi, orografija, frontais, pakrančių miestais – tai dažniausiai yra vietinės reikšmės rūkai. * Radiacinis rūkas susidaro ties sausuma, kai dėl Žemės spinduliavimo dažniausiai giedrą dieną arba ramią naktį oras atvėsta iki [[Rasos taškas\|rasos taško]] temperatūros. Saulei patekėjus, ~~to ks~~toks rūkas greitai išsisklaido, bet žiemą gali išsilaikyti net keletą parų. Radiacinio rūko sluoksnis dažniausiai būna plonas, nuo kelių iki dešimties metrų. Spinduliuotinių rūkų susidarymui palankiausios sąlygos yra didelis paros oro temperatūros ir paklotino paviršiaus temperatūros skirtumas. Radiaciniams rūkams susidaryti reikalingos tokios sąlygos: a)# Giedra arba tik plunksniniai debesys (padidėjus debesuotumui, žemės paviršius negali pakankamai atvėsti); b)# didelis [[Santykinis drėgnumas\|santykinis oro drėgnis]] pradiniu momentu (kuo jis didesnis, tuo greičiau oras taps prisotintas vandens garų); c)# ramus oras, kai vėjo greitis iki 2 m/s (jei vėjas stiprus, padidėja turbulentinis oro maišymasis ir rūkas nesusidaro); d)# šalto oro sutekėjimas į daubas, slėnius ir žemumas (čia pirmiausia oro temperatūra nukris į rasos taško, todėl gali susidaryti "rūkas vietomis"). * Advekcinis rūkas susidaro atvėsus orui šiltoje [[Oro masė\|oro masėje]], kai ši užslenka ant šaltesnio paklotinio paviršiaus. Oro masėje susidaro priežeminė [[Temperatūros inversija\|temperatūros inversija]], todėl vandens garų kondensacija prasideda pažemyje ir plinta iki inversijos viršutinės ribos. Arvekciniai rūkai būdingi šaltajam pusmečiui. Tokių rūkų tipui priklauso ir pakrančių rūkai, susidarantys sausumoje, vėjui pučiant nuo jūros. Pakrančių rūkai Baltijos pajūryje dažniausiai būna vasaros pabaigoje, rudenį ir žiemą. * Rūkai, kurių viena iš susidarymo priežaščių yra garavimas iš vandens telkinių, vadinami garavimo rūkais. Jie dažniausiai susidaro vasaros ir rudens vakarais bei naktimis, orui virš ežerų ir upių pakankamai atvėsus. Pakankios sąlygos garavimo rūkui formuotis susidaro slenkant šaltai oro masei šilto vandens (arba labai šlapios sausumos) paviršiumi. Todėl, kad susidarytų garavimo rūkas, dar būtinas radiacinis oro atvėjimas arba šalto oro advekcija. Žiemą garavimo rūkas pasirodo virš neužšalusių vandens telkinių, staiga atvėsus orams. Tada susidaro intensyvų garavimą skatinantis net keliolikos laipsnių skirtumas tarp vandens ir oro temperatūros.

Rūkas: Skirtumas tarp puslapio versijų