'''Antakmenės Aukų akmuo''' (M47K), dar vadinamas '''Aukuro akmeniu''' – riedulys [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s šiaurės vakaruose, prie [[Antakmenė]]s kaimo, ([[Kazitiškio seniūnija]]) į šiaurės vakarus nuo kapinių, rytinėje [[Piestakalnis|Piestakalnio]] papėdėje.
== Akmuo ==
Antakmenės akmuo yra 5,5 x 1,5 m dydžio ir 3 m aukščio (visas atkasto akmens aukštis 5 m). Aukščiausioje vietoje yra 1,2 x 0,65 m dydžio įduba plokščiu dugnu. Dvišakis viršus primena uolą.
Pasak padavimų, ant Antakmenės akmens nuo seno buvo deginamos aukos. Iki [[XX a.]] vidurio žmonės į akmens įdubą dėdavo aukojamo maisto, linų, pinigų. Maldininkai Antakmenės akmenį ypač lankydavo 10-ąjį penktadienį po [[Velykos|Velykų]].
== Tyrimai ==
[[1971]] m. [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos instituto]] archeologai (vadovas [[Vytautas Urbanavičius (1935)|Vytautas Urbanavičius]]) prie akmens ištyrė 32 m² plotą. Aptikta 6,5 m skersmens ir 1,4 m gylio piltuvėlio formos duobė su 20 cm storio degėsių, apdegusių akmenų, gyvulių, tarp jų ir arklio, kaulų sluoksniu. Radiokarboninės analizės duomenimis, laužavietė buvo naudojama prieš 210 (± 60 m.) metų.<ref>{{VLE|I|556|[[Vykintas Vaitkevičius]]|Antakmenės akmuo}}</ref>
