Tonika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Tonika''' - pagrindinis, svarbiausiasis bet kurios muzikinės [[dermė]]s garsas, pirmasis dermės laipsnis. Pagal jį nustatoma kitų dermės laipsnių padėtis. Pagrindinis tonas nusako muzikos kūrinio [[tonacija|tonaciją]] - t. y. jo garsaeilio padėtį garsų aukščių skalėje. Paprastai tonika žymima raidine notacija (''c'', ''cis'', ''des'', ''d'', ''dis'', ''es'' ir pan.). Naudojant reliatyviąją skiemeninę notacijos sistemą, bet kurios mažorinės tonacijos tonika visuomet yra vadinama skiemeniu ''do'', bet kurios minorinės - skiemeniu ''la''.
Tonika (arba tonikos funkcija) vadinamas ir nuo pagrindinio mažorinės ar minorinės dermės garso sudarytas [[trigarsis]] (kvintakordas), svarbiausias iš trijų mažorinės ar minorinės [[dermė]]s [[akordas|akordų]]. Tonika kartu su kitais dviem svarbiais akordais - [[subdominantė|subdominante]] (4-uoju dermės laipsniu) ir [[dominantė|dominante]] (5-uoju dermės laipsniu) sukuria harmoninius-funkcinius santykius (šiuodvi funkcijos susijusios su
Muzikos kūrinio dramaturgijoje, tiesiogiai susijusioje su jo forma, tonika išreiškia pastovumo, pusiausvyros, ramybės būseną. Nuo tonikos pradedamas ir ja užaigiamas kūrinio [[harmonija|harmonijos]] plėtojimas. kuo jis intensyvesnis, tuo labiau laukiama harmoninio sprendimo, atoslūgio. Kūrinio (ar jo dalies) pabaigoje sugrįžusi tonika sukuria harmoningą pusiausvyrą. Tonikos pasikeitimas kūrinyje ar jo epizode yra vadinamas [[moduliacija (muzika)]].
| |||