Azijos finansų krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: jv:Krisis finansial Asia 1997 |
S šiek tiek sutvarkyta |
||
Eilutė 1:
[[File:Asian Financial Crisis EN-2009-05-05.png|thumb|right|250px|Labiausiai
'''Azijos finansų krizė''' – [[finansų krizė]], prasidėjusi 1997 m. vasarą [[Tailandas|Tailande]] ir greitai išplitusi po kitas [[Azija|Azijos]] (ypač [[Pietryčių Azija|pietryčių]]) valstybes. Ji tuomet sukėlė ir pasaulinio [[Recesija|ekonominio nuosmukio]] būgštavimus. Šis laikotarpis taip pat dažnai vadinamas '''Rytų Azijos valiutų krize'''.
== Priežastys ==
Iki 1997 metų Azija pritraukė kone pusę kapitalo srautų į besivystančias šalis. Pietryčių Azijos ekonomikos palaikė aukštas palūkanų normas, patrauklias užsienio investuotojams, ieškantiems didelės grąžos. Todėl į regiono šalių ekonomiką įplaukė dideli pinigų srautai, o nekilnojamojo turto kainos labai išaugo. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – 10-ojo pradžioje Tailando, Malaizijos, Indonezijos, Filipinų, Singapūro ir Pietų Korėjos ekonomika sparčiai vystėsi, [[BVP]] augimas siekė 8–12%. Tai buvo ir finansinių institucijų – TVF ir [[pasaulio bankas|Pasaulio banko]] nuopelnas. Tas laikmetis dar žinomas kaip [[Azijos tigrai|Azijos ekonominis stebuklas]].▼
Tuo metu Tailandą slėgė [[užsienio skola]], dėl kurios šalis faktiškai [[bankrotas|bankrutavo]] dar prieš žlungant jos [[valiuta]]i. Dėl priverstinės [[devalvacija|devalvacijos]] drastiškai sumažėjusios pajamos iš [[importas|importo]] jau nebeleido greitai ar net per vidutinės trukmės laikotarpį atsigauti be energingos tarptautinės intervencijos. Krizei plečiantis, didžiojoje [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] dalyje ir [[Japonija|Japonijoje]] [[forex|valiutų kursai]] ėmė kristi, [[akcijų rinka|akcijų rinkos]] ir turto kainos nuvertėjo, o vartotojų skolos staiga išaugo. <ref>Kaufman: pp. 195–6</ref>▼
Nors buvo bendras susitarimas dėl krizės ir jos padarinių, krizės priežastys, jų apimtis ir sprendimo būdai nebuvo tokie aiškūs. Labiausiai krizė apėmė [[indonezija|Indoneziją]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėją]] ir [[tailandas|Tailandą]]. Nuosmukis gerokai paveikė ir [[honkongas|Honkongą]], [[malaizija|Malaiziją]], [[laosas|Laosą]] ir [[filipinai|Filipinus]]. Palyginti mažai paveikta buvo pagrindinė [[kinija|Kinijos]] dalis, [[Indija]], [[Taivanas]], [[Singapūras]] ir [[Vietnamas]]. Krizė nelabai paveikė [[japonija|Japoniją]], tačiau ji turėjo savų ilgalaikių ekonominių sunkumų. Vis dėlto visų šių šalių valiutų kursai gerokai krito JAV dolerio atžvilgiu, nors labiau nukentėjusios šalys susidūrė su ilgalaikiais valiutiniais nuostoliais.▼
Azijos stebuklo žlugimo priežasčių daug ir dėl daugelio jų ginčijamasi iki šiol. Tailando ekonomikos burbulas išsipūtė dėl vadinamųjų „karštų pinigų“. Burbului pučiantis, jų reikėjo vis daugiau. Tokia pat padėtis susidarė Malaizijoje, nors jos politinis vadovavimas buvo geresnis, ir Indonezijoje, kur padėtį papildomai sunkino vadinamasis „senas mielas kapitalizmas“.
[[Tarptautinis valiutos fondas]] (TVF) buvo priverstas inicijuoti 40 mlrd. USD programą stabilizuoti Pietų Korėjos, Tailando ir Indonezijos valiutas, nes šių šalių ekonomikos buvo labiausiai pažeistos krizės. Neefektyvi Japonijos bankų sistema skendo kalnuose blogų paskolų. Iki tol pro pirštus žiūrėta į ten vyravusią bankininkystės praktiką slėpti pagrindinių klientų nuostolius. [[JAV|Jungtinės Valstijos]] įsikišo siekdamos sustabdyti skubotą [[jena|jenos]] vertės kritimą, sutikdamos pirkti Japonijos valiutos už maždaug 2 mlrd. USD. Tokiu veiksmu JAV vylėsi stabilizuoti jenos kursą, kuris buvo kritęs iki žemiausio taško per pastaruosius aštuonerius metus. <ref>Pempel: pp 118–143</ref>▼
Dešimtmečio viduryje Tailandas, Indonezija ir Pietų Korėja turėjo didelį [[einamoji sąskaita|einamųjų sąskaitų]] [[deficitas|deficitą]], o palaikomas fiksuotas keitimo kursas skatino skolinimąsi iš užsienio. Dėl to kilo didelis pavojus finansų ir įmonių sektoriuose.▼
Tačiau pastangos pristabdyti įsisiūbavusią pasaulinę ekonominę krizę ne ką tepadėjo stabilizuoti padėtį Indonezijoje. Po 30-ties valdymo metų 1998-ųjų gegužę buvo priverstas atsistatydinti prezidentas Suharto, prieš prasidedant riaušėms, kurios kilo po staigaus kainų šuolio dėl drastiško [[rupija|rupijos]] nuvertinimo. Krizės poveikis buvo juntamas visus 1998 metus.▼
Tačiau maždaug tuomet ekonominė aplinka pradėjo keistis. JAV ekonomikai atsigavus po [[recesija|recesijos]], dešimtmečio pradžioje JAV [[FED|Federalinis rezervų bankas]], vadovaujamas [[Alan Greenspan|Alano Greenspano]], pradėjo kelti JAV palūkanų normas, kovodamas su [[infliacija]]. Taip JAV greta Pietryčių Azijos tapo patrauklios investuotojams, pritraukdamos spekuliacinį kapitalą. Dėl to JAV doleris pradėjo stiprėti kitų valiutų atžvilgiu, o kadangi su juo buvo susietos daugelio Pietryčių Azijos šalių nacionalinės valiutos, jų [[eksportas]] tapo ne toks konkurencingas. 1996 metais Pietryčių Azijos eksporto augimas labai sulėtėjo, o tai neigiamai paveikė ir jų einamosios sąskaitos situaciją.▼
Filipinų ekonomikos augimas 1998 metais praktiškai nukrito iki nulio. Tik Singapūras ir Taivanas liko santykinai izoliuoti nuo sukrėtimo, bet abu patyrė rimtų sukrėtimų.[Vita1] Tačiau 1999 metais analitikai pastebėjo ženklų, kad Azijos ekonomikos pradeda atsigauti. <ref>http://www.adb.org/Documents/Books/Key_Indicators/2003/pdf/rt29.pdf</ref>▼
Kai kurie ekonomistai pirštais ėmė rodyti ir į Kiniją, esą ji labai prisidėjo prie Pietryčių Azijos valstybių asociacijos ([[ASEAN]]) šalių eksporto augimo sulėtėjimo. Nors tuo pačiu metu tie patys ekonomistai teigė, kad pagrindinė krizės priežastis buvo pernelyg didelis spekuliacijos nekilnojamuoju turtu mastas. <ref>[http://www.newschool.edu/cepa/publications/workingpapers/archive/cepa0318.pdf The Three Routes to Financial Crises: The Need for Capital Controls]. Gabriel Palma (Cambridge University). Center for Economic Policy Analysis. November 2000.</ref> Nors Kinija pradėjo veiksmingai konkuruoti su kitais Azijos eksportuotojais, įgyvendinusi keletą į eksportą orientuotų reformų. Svarbiausia buvo tai, kad Tailando ir Indonezijos valiutos buvo artimai susietos su JAV doleriu, kurio vertė 10-ajame dešimtmetyje kilo. Vakarų importuotojai ieškojo pigesnių gamintojų ir juos iš tiesų rado Kinijoje. Kiti ekonomistai nepritaria šiam teiginiui, aiškindami, kad tiek ASEAN, tiek Kinija vienu metu patyrė greitą eksporto augimą. <ref>{{cite book |title=The Asia-Pacific Profile |author=Bernard Eccleston, Michael Dawson, Deborah J. McNamara |year=1998 |publisher=Routledge (UK) |url=http://books.google.com/books?visbn=0415172799&id=l07ak-yd6DAC&pg=RA1-PA311&lpg=RA1-PA311&ots=XgqmmGV3CC&dq=%22Bangkok+Declaration%22+ASEAN&ie=ISO-8859-1&output=html&sig=u2ddDhzn-yVhEn5Fwu3d8iih0OA|isbn=0415172799 }}</ref>▼
▲Iki 1997 metų Azija pritraukė kone pusę kapitalo srautų į besivystančias šalis. Pietryčių Azijos ekonomikos palaikė aukštas palūkanų normas, patrauklias užsienio investuotojams, ieškantiems didelės grąžos. Todėl į regiono šalių ekonomiką įplaukė dideli pinigų srautai, o nekilnojamojo turto kainos labai išaugo. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – 10-ojo pradžioje Tailando, Malaizijos, Indonezijos, Filipinų, Singapūro ir Pietų Korėjos ekonomika sparčiai vystėsi, [[BVP]] augimas siekė 8–12%. Tai buvo ir finansinių institucijų – TVF ir [[pasaulio bankas|Pasaulio banko]] nuopelnas. Tas laikmetis dar žinomas kaip [[Azijos tigrai|Azijos ekonominis stebuklas]].
== Eiga ir mastas ==
▲Tačiau 1994 metais garsus ekonomistas [[Paul Krugman|Paulas Krugmanas]] paskelbė straipsnį, kuriame išdėstė abejones dėl Azijos ekonominio stebuklo. Jis teigė, kad Rytų Azijos ekonominį augimą lėmė vien išorinės investicijos. Tačiau bendras gamybos veiksnių produktyvumas išaugo tik nedaug arba neišaugo visai. Krugmanas teigė, kad tik bendro gamybos veiksnių produktyvumo augimas gali garantuoti ilgalaikį klestėjimą. Finansinei krizei įsisiūbavus, Krugmano nuomonę daug kas laikė pranašiška, nors jis pats pareiškė, kad nebuvo numatęs krizės ar jos masto. <ref>[http://web.mit.edu/krugman/www/myth.html The Myth of Asia's Miracle] A Cautionary Fable by Paul Krugman.</ref>
▲
▲Azijos stebuklo žlugimo priežasčių daug ir dėl daugelio jų ginčijamasi iki šiol. Tailando ekonomikos burbulas išsipūtė dėl vadinamųjų „karštų pinigų“. Burbului pučiantis, jų reikėjo vis daugiau. Tokia pat padėtis susidarė Malaizijoje, nors jos politinis vadovavimas buvo geresnis, ir Indonezijoje, kur padėtį papildomai sunkino vadinamasis „senas mielas kapitalizmas“. <ref>Hughes, Helen. [http://www.cis.org.au/POLICY/Spr99/polspr99-1.htm Crony Capitalism and the East Asian Currency Financial 'Crises']. ''Policy''. Spring 1999.</ref> Plėtrai skirtos lėšos dažniausiai buvo panaudojamos be kontrolės, ne pačiu tinkamiausiu ar veiksmingiausiu būdu, jos patekdavo tik į tam tikrų asmenų, paprastai artimiausių valdžios struktūroms, rankas. <ref>Blustein: p. 73</ref>
▲Nors buvo bendras
▲Dešimtmečio viduryje Tailandas, Indonezija ir Pietų Korėja turėjo didelį [[einamoji sąskaita|einamųjų sąskaitų]] [[deficitas|deficitą]], o palaikomas fiksuotas keitimo kursas skatino skolinimąsi iš užsienio. Dėl to kilo didelis pavojus finansų ir įmonių sektoriuose.
▲Tačiau maždaug tuomet ekonominė aplinka pradėjo keistis. JAV ekonomikai atsigavus po [[recesija|recesijos]], dešimtmečio pradžioje JAV [[FED|Federalinis rezervų bankas]], vadovaujamas [[Alan Greenspan|Alano Greenspano]], pradėjo kelti JAV palūkanų normas, kovodamas su [[infliacija]]. Taip JAV greta Pietryčių Azijos tapo patrauklios investuotojams, pritraukdamos spekuliacinį kapitalą. Dėl to JAV doleris pradėjo stiprėti kitų valiutų atžvilgiu, o kadangi su juo buvo susietos daugelio Pietryčių Azijos šalių nacionalinės valiutos, jų [[eksportas]] tapo ne toks konkurencingas. 1996 metais Pietryčių Azijos eksporto augimas labai sulėtėjo, o tai neigiamai paveikė ir jų einamosios sąskaitos situaciją.
▲[[Tarptautinis valiutos fondas]] (TVF) buvo priverstas inicijuoti 40 mlrd.
▲Kai kurie ekonomistai pirštais ėmė rodyti ir į Kiniją, esą ji labai prisidėjo prie Pietryčių Azijos valstybių asociacijos ([[ASEAN]]) šalių eksporto augimo sulėtėjimo. Nors tuo pačiu metu tie patys ekonomistai teigė, kad pagrindinė krizės priežastis buvo pernelyg didelis spekuliacijos nekilnojamuoju turtu mastas. <ref>[http://www.newschool.edu/cepa/publications/workingpapers/archive/cepa0318.pdf The Three Routes to Financial Crises: The Need for Capital Controls]. Gabriel Palma (Cambridge University). Center for Economic Policy Analysis. November 2000.</ref> Nors Kinija pradėjo veiksmingai konkuruoti su kitais Azijos eksportuotojais, įgyvendinusi keletą į eksportą orientuotų reformų. Svarbiausia buvo tai, kad Tailando ir Indonezijos valiutos buvo artimai susietos su JAV doleriu, kurio vertė 10-ajame dešimtmetyje kilo. Vakarų importuotojai ieškojo pigesnių gamintojų ir juos iš tiesų rado Kinijoje. Kiti ekonomistai nepritaria šiam teiginiui, aiškindami, kad tiek ASEAN, tiek Kinija vienu metu patyrė greitą eksporto augimą. <ref>{{cite book |title=The Asia-Pacific Profile |author=Bernard Eccleston, Michael Dawson, Deborah J. McNamara |year=1998 |publisher=Routledge (UK) |url=http://books.google.com/books?visbn=0415172799&id=l07ak-yd6DAC&pg=RA1-PA311&lpg=RA1-PA311&ots=XgqmmGV3CC&dq=%22Bangkok+Declaration%22+ASEAN&ie=ISO-8859-1&output=html&sig=u2ddDhzn-yVhEn5Fwu3d8iih0OA|isbn=0415172799 }}</ref>
▲Tačiau pastangos pristabdyti įsisiūbavusią
▲Filipinų ekonomikos augimas 1998 metais praktiškai nukrito iki nulio. Tik Singapūras ir Taivanas liko santykinai izoliuoti nuo sukrėtimo, bet abu patyrė rimtų sukrėtimų.
== Diskusija ==
Daugelis ekonomistų tiki, kad Azijos krizę sukūrė ne rinkos psichologija ar technologija, bet politika, iškreipusi skolintojų ir besiskolinančiųjų santykius. Rinkoje susidarė dideli kiekiai siūlomų kreditų, o nekilnojamojo turto kainos buvo pastūmėtos link aukštumų, kurių nebebuvo įmanoma išlaikyti. <ref>[http://web.mit.edu/krugman/www/FIRESALE.htm FIRE-SALE FDI] by [[Paul Krugman]].</ref> Galiausiai nekilnojamojo turto kainos ėmė smukti, o privatūs asmenys ir verslas tapo nebepajėgūs vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Tarp skolintojų kilusi panika paskatino iš krizės apimtų šalių atitraukti didelius kreditų kiekius, o tai savo ruožtu sukėlė kreditų krizę ir tolesnius bankrotus.
eilutė 34 ⟶ 41:
Daugelis regiono politikų krizę vertino kaip nesėkmę laiku sukaupti išteklius, kad būtų išvengta valiutų manipuliacijų. Tačiau šią hipotezę nelabai palaikė ekonomistai, kurie teigė, kad nė vienas investuotojas neturėjo pakankamai įtakos rinkai, kad galėtų sėkmingai manipuliuoti valiutų vertėmis. Be to, organizavimo lygis, reikalingas koordinuoti masinius investuotojų atsitraukimus iš Pietryčių Azijos valiutų, siekiant manipuliuoti jų vertėmis, daro tokią galimybę mažai tikėtiną. <ref>http://www.telegraph.co.uk/comment/telegraph-view/3597972/Mahathirs-dark-side.html</ref>
▲== Nuorodos ==
*[http://finansai.eversus.lt/naujienos/547 Versus – Azijos krizė: priežastys ir analogijos.]▼
*[http://www.fas.org/man/crs/crs-asia2.htm Congressional Research Service report for US Congress.]▼
==Išnašos==
eilutė 69 ⟶ 72:
*[http://www.pbs.org/wgbh/pages/frontline/shows/crash/ The Crash] (transcript only), from the PBS series Frontline
{{Reflist|colwidth=30em}}
== Nuorodos ==
▲*[http://finansai.eversus.lt/naujienos/547 Versus – Azijos krizė: priežastys ir analogijos.]
▲*[http://www.fas.org/man/crs/crs-asia2.htm Congressional Research Service report for US Congress.]
[[Kategorija:Ekonominės krizės]]
| |||