Kulmo žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 82.135.153.86 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
Eilutė 6:
 
Po [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties [[1137]] m. teritorija tapo [[Lenkija]]i pavaldžios [[Mazovijos kunigaikštystė]]s dalimi. Tačiau [[prūsai]] ir [[pamarėnai]] ten nuolat rengė sukilimus ir atsikratydavo Lenkijos jungo. [[1216]] m. prūsai nuniokojo Kulmo miestą. [[1220]] m. Mazovijos kunigaikštis [[Konradas Mazovietis|Konradas]] su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių laukas, daugelis gyventojų kraštą paliko. Kadangi Mazoviją taip pat siaubė prūsai, Konradas Kulmo žemę atidavė [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]]. Čia pradėjo keltis vokiečių kolonistai. Kulmas tapo teutonų valstybės centru ir placdarmu kovoms prieš prūsus.
 
1413 01 28 į derybas atvykusiam Vokiečių ordino maršalui M. Kuchmeisteriui Vytautas Didysis į kryžiuočių pretenzijas, kad Klaipėdos pajūris ir Nemuno žemupys privalo likti Vokiečių ordino valdžioje (remtasi Mindaugo dovanojimais) taip atrėžė: “Prūsa taip pat yra mano protėvių žemė, ir aš reikalausiu jos iki Osos (Osa paminėta jau 1222 m. kaip šiaurinė Kulmo žemės siena), nes ji yra mano tėvų palikimas”. Po to ironiškai pridūrė: “O kur yra Ordino tėvų palikimas?”
 
Po [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karo]] Kulmo žemė grąžinta Lenkijos karūnai kaip karališkosios Prūsijos dalis, sudaryta [[Kulmo vaivadija]]. [[1772]] m. [[pirmasis ATR padalijimas|pirmojo ATR padalijimo]] metu teritorija priskirta [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]].