Jokūbo I sūnus. Pripažino tik griežtą [[Absoliutinė monarchija|absoliutizmą]]. [[1628]] m. [[Anglija|Anglijos]] parlamentas panaikinopriėmė „Teisių peticiją“, paprašęs karaliaus patvirtinti kai kurias svarbiausias teises. NorsSvarbiausi tekopalikti„Teisių peticijoje“ minimi reikalavimai – siekis, kad be parlamento sutikimo nebūtų įvesti nauji mokesčiai; kad Anglijos piliečiai nebūtų areštuojami be teismo nuosprendžio; kad taikos metu negalėtų veikti karo teismai. Karalius paliko parlamentui teisę nustatyti mokesčius, tačiau neleido jam rinktis iki [[1640]] m. Vis dėlto, jis turėjo sušaukti parlamentą, kai prireikė lėšų kovai su [[Anglikonų bažnyčia|anglikonybę]] atmetusia Škotija. Parlamentas labai apribojo karaliaus valdžią. Dėl to atsirado nesutaikomų prieštaravimų, pasibaigusių [[puritonai|puritonų]] organizuota [[Anglijos pilietinis karas|revoliucija]] ([[1642]] m.). Karaliaus armija pilietiniame kare ([[1642]]–[[1646]] m.) pralaimėjo [[Oliver Cromwell|O. Kromvelio]] vadovaujamai parlamento armijai. [[1648]] m. buvo suimtas ir kaip tėvynės išdavikąišdavikas nuteistas mirti.<ref>Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 163 psl.</ref>.
