Halldór Laxness: Skirtumas tarp puslapio versijų

31 pridėtas baitas ,  prieš 8 metus
S
(Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Halldór Laxness | paveikslėlis = Halldór Kiljan Laxness 1955.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 22...)
 
}}
 
'''Halldór Laxness''' ([[1902]]  m. [[balandžio 23]] d.  – [[1998]]  m. [[vasario 8]] d.) buvo XX a. [[islandai|islandų]] rašytojas. Laxness per savo karjerą rašė eilėraščius, straipsnius, pjeses, trumpas istorijas ir noveles. Jo kūrybą įtakojo [[August Strindberg]], [[Sigmund Freud]], [[Sinclair Lewis]], [[Upton Sinclair]], [[Bertold Brecht]] ir [[Ernest Hemingway]]<ref>Guðmundsson, pp. 49, 117, 149, 238, 294</ref>. [[1955]]  m. jis laimėjo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]].
 
== Biografija ==
 
Halldór Laxness tikrasis vardas yra Halldór Guðjónsson. Jis gimė [[Reikjavikas|Reikjavike]] [[1902]]  m. Jo šeima [[1905]]  m. persikėlė į Laxnes prie Mosfellsbær į šiaurę nuo Reikjaviko. Jis greitai pradėjo skaityti knygas ir rašyti istorijas. Kai jam buvo 14 metų laikraštis Morgunblaðið išspausdino jo straipsnį. Jo pirmas romanas ''Gamtos namai'' išleistas [[1919]]  m.<ref>Guðmundsson, p. 33</ref> Tuo metu jis pradėjo savo keliones Europoje.<ref>Guðmundsson, p. 34</ref>
 
[[1922]]  m. jis įstojo į Šv. Moriso vienuolyną [[Klervo]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]]. Ten vienuoliai laikėsi Benediktinų regulos. Laxness priėmė katalikų krikštą [[1923]]  m. pradžioje. Po to jis pasikeiėpasikeitė pavardę į Laxness (pagal kaimą, kuriame gyveno).
 
Vienuolyne jis skaitė, studijavo prancūzų kalbą, lotynų, filosofiją ir teologiją. Čia Halldór Laxness parašė ''Po šventuoju kalnu'' [[1924]]  m. Po religijos pakeitimo jis tapo vienuolių grupės, kuri meldėsi už Skandinavijos atsivertimą į katalikybę nariu.
 
Laxness religinis laikotarpis ilgai netruko, kelionėje į Ameriką jis susižavėjo socializmu.<ref>[http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/literature/laureates/1955/laxness.html Halldór Laxness biography]. nobelprize.org</ref> Ten jis bandė kurti filmų scenarijus Holivudo filmams [[1927]]-[[1929]]  m.
 
XX a. trečiame dešimtmetyje Halldór Laxness tapo „jaunesnės kartos apaštalu“ ir puolė kito islandų rašytojo [[Einar Hjörleifsson Kvaran]], kuris buvo |Nobelio premijos kandidatas, krikščionišką spiritualizmą. Jis taip pat keliavo į Tarybų sąjungą, gyrė jos sistemą ir kultūrą.
 
Laxness išvertė į islandų kalbą Ernest Hemingway ''Atsisveikinimą su ginklais'' [[1941]]  m. su daugybe neologizmų. 1943–46  m. jis parašė istorinį romaną ''Islandijos varpas''.
 
Atsakydamas į nuolatinę JAV armijos bazę [[Keblavikas|Keblavike]] jis parašė satyrą Atomo stotis. Tai buvo viena iš priežasčių kodėl jis atsidūrė JAV juoduosiuose sąrašuose.<ref>Chay Lemoine (2010-11-18). [http://www.icenews.is/index.php/2010/11/18/the-view-from-here-no-8/#more-19435 The View from Here, No. 8]. icenews.is</ref>
 
[[1953]]  m. jis buvo apdovanotas sovietų remiamos Pasaulio taikos tarybos literatūrine premija, o [[1955]]  m. - – Nobelio literatūros premija.
 
Jis nusivylė Tarybų sąjunga po jos karinių veiksmų [[Vengrija|Vengrijoje]] [[1956]]  m.
 
[[1957]]  m. Halldór Laxness su žmona keliavo po pasaulį, lankėsi Amerikoje, [[Pekinas|Pekine]], Bombėjuje, [[Kairas|Kaire]] ir [[Roma|Romoje]].
 
XX a. septintame dešimtmetyje jis rašė pjkesespjeses Islandijos teatrams. Iš jų sėkmingiausia buvo ''Balanžių pokylis'' [[1966]]  m..
 
Jis toliau rašė, o jo žmona Auður Sveinsdóttir buvo jo sekretore ir verslo vadybininke. Senatvėje Halldór Laxness susirgo [[Alzheimerio liga]], buvo perkeltas į senelių namus, kur mirė būdamas 95 metų. Jis buvo dukart vedęs, turėjo 4 vaikus.
 
== Išnašos ==
40 096

pakeitimai