Helmutas Arnašius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Atvykęs į [[Vokietija|Vokietiją]] buvo pasiųstas į vaikų kalbos internatą „Alemo bokštą“, kad išmoktų vokiečių kalbos, nors jis ją mokėjo ir jo žinios atitiko gimnazijos reikalavimus. Atleistas iš „Alemo bokšto“, buvo priimtas į gimnaziją. Ten įgijo vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. [[1962]] m. įstojo į teologų internatą, tačiau jam ten nepatiko ir nelaukdamas kol jį pašalins, pats jį paliko ir grįžo į [[Marburgo universitetas|Marburgo universitetą]]. Marburge domėjosi snobizmu, loginiu pozityvizmu, pradėjo studijuoti „loginio atomizmo“ teorijas. Save lakė logiku teoretiku. Taip pat lankė sociologijos paskaitas bei seminarus. Išgirdęs, kad [[Gėtingenas|Getingene]] filosofiją dėsto buvęs matematikas ir fizikas, nusprendė persikelti ten, kad galėtų pas jį studijuoti. Greta filosofijos pradėjo domėtis [[žurnalistika]], manydamas, kad imsis šios profesijos. Universitete dėstė žurnalistiką – mokslą apie publikacijas ir jų tyrinėjimą. Per atostogas dirbdamas laikraščio „Hannoversche Presse" redakcijoje jau žinojo, kad „laisvo nuomonės pareiškimo"pareiškimo“ praktiškai nėra. Suprato, kad neįmanoma tapti doru žurnalistu… Getingene dar domėjosi lyginamąja [[religijos istorija]]. Pastebėjo, kad labai panašios religinių bei filosofinių idėjų struktūros. Dar domėjosi lyginamąja [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] kalbotyra. Buvo madingos Čomskio, Kaco, generatyvinės gramatikos, kuriomis siekiama išreikšti kalbos struktūrą matematiškai, kad būtų galima vieną kalbą į kitą išversti kompiuterių pagalba. Metė žvilgsnį į [[socialinė psichologija|socialinę psichologiją]], domėjosi [[ekonometrija]] ir [[ekonomika]]. Jo pagrindiniai interesai tuomet buvo iš vienos pusės teorijų logiškumas ir matematiškumas, o iš kitos pusės – visuomeninio gyvenimo supratimas. Gilinosi į [[lošimų teorija|lošimų teoriją]] ir naudingumo teoriją. Atsiradus galimybei nuo 1968–1969 m. pradėjo studijuoti Anglijos [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]]. Lankė kursus apie filosofinę logiką ir [[analitinė filosofija|analitinę filosofiją]]. Oksforde baigė rašyti pirmąjį disertacijos manuskriptą. Grįžęs iš Oksfordo savo disertaciją išvertė į Vokiečių kalbą. Lietuvoje auklėjosi [[marksizmas|Marksistinėmis]] pažiūromis, o emigravęs „braidžiojo"„braidžiojo“ po visas madingas Vakarų filosofijas.

Grįžęs iš Oksfordo 1970 07 11 įstojo į Vokiečių komunistų partiją. Dirbo „Spartako"„Spartako“ ir komunistų partijos laikraščio redakcijoje. 1978 m. „Mokslinio asistento"asistento“ vieta universitete. 1978 m. baigė rašyti disertaciją „Pagrindinės dialektinės ir formaliosios logikos kategorijos„. Po viešo disertacijos gynimo fakultete gavo „venia legendi“ („teisę skaityti paskaitas“), tai yra, akademiniu požiūriu, visas teises, kurias turi profesoriai: egzaminuoti studentus, globoti „daktaro“ (atitinkamai: mokslų kandidato) disertacijas. Bet darbo vietos pagal savo kvalifikaciją negavo, o asistento darbas (terminuotas penkeriems metams) universitete taip pat baigėsi. Po disertacijos apgynimo turėjo gauti darbą, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis prisipažins esąs nekomunistas. Dėstytojo darbą gavo iki 1978 metų lapkričio mėnesio. Buvo atleistas. Vis dėlto, turėdamas teisę dėstyti, skaitė paskaitas, egzaminavo būsimuosius mokytojus, padėjo rengti ir ginti disertacijas. Po trejų metų vis dar veltui dėstė universitete.