Antanas Maceina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 37:
Lankė pradžios mokyklą [[Juodaraistis|Juodaraistyje]]. Mokėsi [[Prienų gimnazija|Prienų gimnazijoje]], [[Vilkaviškio kunigų seminarija|Vilkaviškio kunigų seminarijoje]]. [[1928]]–[[1932]] m. Kauno [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] (VDU) studijavo lietuvių ir vokiečių kalbas. Seminarijos rektoriaus patartas, nepriėmė šventimų ir vėl [[1930]] m. grįžo į universitetą. Pakviestas filosofo [[Stasys Šalkauskis|Stasio Šalkauskio]], studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studijuodamas 1930 m. pirmininkavo [[Ateitininkai|Ateitininkų]] meno draugijai „Šatrija“. 1932–[[1935]] m. studijas gilino [[Liuvenas|Liuvene]], [[Fribūras|Fribūre]], [[Strasbūras|Strasbūre]] ir [[Briuselis|Briuselyje]]. [[1933]] m. vedė menotyrininkę, universiteto dėstytoją Juliją Tverskaitę.
[[1934]] m., Stasio Šalkauskio vadovaujamas, apgynė disertaciją „Tautinis auklėjimas“, tapdamas filosofijos daktaru. 1935 m. apgynė privatdocento habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. 1935–[[1940]] m. dėstė VDU pedagogikos disciplinas, epizodinius kultūros filosofijos kursus.
Lietuvoje dar prieš karą pradėjo rašyti „aktyvistų ideologiją". Rašydamas apie “valstybinę krizę”, “senos valstybinės koncepcijos žlugimą”, jis iškėlė “naujos valstybės” bruožus. Ji “neapkenčia tautinio mišrumo. Joje aiškiai turi viešpatauti viena tauta”. <ref name="brandisauskas">{{cite web|url=http://www.genocid.lt/GRTD/Konferencijos/lietuvi.htm |title= Lietuvių-žydų santykiai. Istoriniai, teisiniai ir politiniai aspektai. Stenograma. 1999 m. balandžio 23 d. Valentinas Brandišauskas. |accessdate=2012 m. spalio 11 d.}}</ref>
=== Antrasis pasaulinis karas ===
Prasidėjus [[sovietai|sovietinei]] okupacijai 1940 m. šeima su dviem mažamečiais vaikais pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]].
Antanas Maceina dalyvavo [[LAF | Lietuvių aktyvistų fronto]] steigiamajame susirinkime [[Berlynas|Berlyne]], 1940 m. lapkričio 17 d. Jame pasisakė pirmiausia išmąstyti organizacijos programą ir tik paskui ją steigti. Jam rūpėjo ar mažosios valstybės bus nors kiek nepriklausomos Adolfo Hitlerio "Naujojoje Europoje". LAF vadas [[Kazys Škirpa | Kaziui Škirpa]] priėmė jį, [[Krikščionys demokratai | krikščionių demokratų]] siūloma, kaip viena savo šešių patikėtinių. Antanas Maceina vadovavo ideologijos komisijai. Jis suredagavo Lietuvių aktyvistų fronto programą, kuri anuomet nebuvo viešai paskelbta. Ją grindė lietuviškuoju nacionalizmu, krikščioniškąją dorove ir socialiniu teisingumu. Ji visaip ugdė lietuvybę ir nenusakė žydų ar kitų mažumų vaidmens. Programą tikėjosi aptarti didžiajam LAF kongrese. [[Kazys Škirpa]] numatė skirti Antaną Maceiną švietimo ministeriu. <ref name="skirpa">{{cite book|first=Kazys |last=Škirpa |chapter=Lietuvių aktyvistų fronto programa |title=Sukilimas Lietuvos suverunumui atstatyti |publisher=Franciscan Fathers |year=1973| url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm}}</ref>
[[1942]] m., Lietuvą okupavus vokiečiams, grįžo į tėvynę. Universitete dėstė Filosofijos įvadą ir interpretavo [[Rainer Maria Rilke|R. M. Rilkės]] poeziją, Filosofijos fakulteto dekanas. [[LF|Lietuvių fronto]] (LF) vadovaujančiosios grupės narys. Akademinis jaunimas laikė A. Maceiną ideologiniu vadu. Jis buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF spaudai.
=== Išeivijoje ===
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]]. Nuo [[1949]] m. gyveno Vokietijoje, [[Viurcburgas|Viurcburge]], vedė filosofijos seminarą. [[1956]] m. pradėjo dėstyti rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją [[Fribūro universitetas|Fribūro universitete]], [[1959]] m. pakviestas į [[Miunsterio universitetas|Miunsterio universitetą]] – ten dėstė rusų ir sovietinės filosofijos kursus, nuo [[1962]] m. – religijos filosofiją. [[1970]] m. išėjęs į pensiją, aktyviai rašė. Mirus žmonai [[1971]] m., vedė vokietę. Vadovavo emigrantų ateitininkų sąjungai. Emigracijoje daugiau tyrinėjo plačiai suprastas [[religija|religijos]] filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, eilėraščius pasirašinėjo ''Antano Jasmanto'' slapyvardžiu. Mirė [[1987]] m. [[Miunsteris|Miunsteryje]], palaidotas Bredbesdorfo kaimelio kapinaitėse.
| |||