|
|svetainė = http://www.lvls.lt
}}
'''Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga''', LVŽS, (iki 2012 m. '''Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga''', LVLS) – centro kairioji [[LietuviaiLietuva|lietuviųLietuvos]] politinė partija, susiformavusisave bręstantkildenanti iš [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politinėvalstiečių sistema|politineiliaudininkų sistemai]],sąjunga veikusi| [[1922]]–[[1936]]Lietuvos irvalstiečių nuoliaudininkų [[2005sąjungos]] m.
== Istorija ==
Įkurta [[1922]] m. [[gruodžio 3]] – 5 d., susijungus [[Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija]]i ir [[Lietuvos valstiečių sąjunga]]i. Partijos įstatai ir programa [[Kaunas|Kauno]] apskrities viršininko raštinėje įregistruoti [[1923]] m. [[kovo 17]] d.
Partijos ištakas galime rasti varpininkų sąjūdyje. Nors ir laikomi liberaliosios tradicijos astovais, liaudininkai stipriai skyrėsi nuo dabartinių liberalų, kurie idėjas semiasi iš anglosaksiškosios tradicijos. Liaudininkų [[liberalizmas]] – kontinentinis, jam nesvetimos buvo ir kairiosios idėjos, lygybės problemų kėlimas, antiklerikalizmas. Pirmenybę teikė kolektyvinimas principams, o ne individualizmui. Kairiajame partijos sparne reiškėsi ir artimos [[marksizmas|marksizmui]] idėjos.
Pagrindiniai ideologai buvo dr. [[Kazys Grinius]] (CK pirmininkas [[1926]] m. antroje pusėje), [[Albinas Rimka]], [[Vincas Kvieska]], svarbiausi lyderiai [[Felicija Bortkevičienė]] , [[Jonas Kriščiūnas]], [[Vladas Lašas]], [[Mykolas Sleževičius]] (CK pirmininkas [[1922]]–[[1926]] m. birželio mėn. ir nuo [[1926]] m. gruodžio iki [[1936]] m.), [[Justinas Staugaitis]], [[Zenonas Toliušis]], [[Jonas Vileišis]]. Partijos ideologiją atspindėjo laikraščiai „[[Lietuvos žinios]]“, „[[Lietuvos ūkininkas]]“, politikos žurnalas „[[Varpas (žurnalas)|Varpas]]“ ([[1924]]–[[1932]] m.), jaunimo ir moksleivių organizacijų žurnalai „Jaunimas“ ([[1925]]–[[1936]] m.), [[„Moksleivių varpai“]] ([[1925]]–[[1940]] m.), „Moksleivis“ ([[1935]]–[[1936]] m.).
Prie partijos [[1922]]–[[1936]] m. veikė jaunimo organizacija, [[1923]]–[[1940]] m. studentų ir moksleivių organizacija „Varpas“. Ideologija rėmėsi [[Reformizmas|reformistinio socializmo]] doktrina. Pripažino tik parlamentinės kovos metodus. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. [[1923]] m. programoje buvo kalbama apie žemės suvisuomeninimą, vėliau, [[1926]] m. ir [[1933]] m. programose krypstama į [[kooperacija|kooperaciją]], tačiau siekiama apriboti dvarininkų valdomos žemės plotą iki 50, vėliau – iki 100 ha.
LVLS [[Antrasis Seimas|II Seime]] turėjo 16 atstovų iš 78, dalyvavo [[koalicija|koalicijoje]] su [[Lietuvos krikščionių demokratų partija|krikščionimis demokratais]]. [[1924]] m. ši koalicija subyrėjo.
[[1926]] m. rinkimuose LVLS gavo 22 vietas iš 85 ir sudarė koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]. [[Prezidentas|Prezidentu]] tapo Kazys Grinius, ministru pirmininku Mykolas Sleževičius. Buvo panaikinta [[karo padėtis]], [[amnestija|amnestuoti]] politiniai kaliniai, įvestas privalomas pradžios mokslas, pasirašyta [[nepuolimo sutartis]] su TSRS. Kairioji politika išprovokavo dešiniųjų jėgų, ypač iš dvarininkijos kilusių karininkų nepasitenkinimą ir [[1926]] m. [[gruodžio 17]] d. valstybės perversmą, kuriam nesugebėta pasipriešinti.
Po perversmo partijos veikėjai buvo persekiojami. Nepaisant to, valstiečiai liaudininkai tobulino savo programines nuostatas, į jos veiklą įsijungė nauji žmonės. V. Kvieskos iniciatyva daug dėmesio buvo skiriama saikingai kooperacijai, bandyta partiją suartinti su tautininkais. Bet partijos dauguma jo nepalaikė, jis buvo pašalintas iš partijos, valstiečiai liaudininkai liko ištikimi savo programai. Tačiau šiokios tokios naujovės buvo išdėstytos [[1934]] m. [[kovo 8]] d. „[[Lietuvos žinios]]e“ LVLS CK paskelbtuose „Lietuvos valstiečių liaudininkų ideologijos pagrindiniuose dėsniuose“. Buvo skelbiama, kad ne piliečiai turi tarnauti valstybei, o valstybė – piliečiams. siekiama plėtoti kooperaciją, apriboti privatinę nuosavybę, švelninti socialinius prieštaravimus. Tiesa, [[1935]] m. birželio mėn. vykusiame suvažiavime jie nebuvo patvirtinti kaip naujoji programa, o ir jų įtaka buvo nedidelė, nes [[1936]] m. LVLS veikla buvo uždrausta.
== Atkūrimas ==
=== 2004 -2008 m. ===
[[2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2009 Prezidento rinkimuose]] Kazimiera Prunskienė surinkusi 3,86 % balsų, liko trečia nuo galo. Labai nesėkmingi partijai buvo [[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009 Europos Parlamento rinikimai]] - partija kandidatuodama be buvusios lyderės surinko tik 1,87 % balsų. [[2009]] liepos 8 d. buvusi partijos lyderė K. Prunskienė parašo pareiškimą dėl išstojimo iš LVLS. <ref>http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=58662</ref> Savo pareiškime LVLS tarybai K. Prunskienė kritikuoja partijos pavadinimą ir stiprėjantį apsiribojimą vienos visuomenės grupės-žemdirbių atstovavimu ar net vienos šios grupės dalies ūkiniais–komerciniais interesais. Taip pat K. Prunskienei esą nepriimtina „tiek dabartinė atšiauri atmosfera partijoje, tiek ir veidmainystė rinkėjų atžvilgiu“.
=== 2012 m. ===
2012 m. partija naujai pasivadino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
== Šaltiniai ==
|
