15:59, 9 spalio 2012 versija taisyti 78.62.42.212 (aptarimas) →‎Vėlyvasis paleolitas: ledynmetis ← Prieš tai darytas keitimas		16:02, 9 spalio 2012 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 848 keitimai S Atmestas 78.62.42.212 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Egyda paleo keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 19: Tašką, kada žmogaus rūšies vystymasis tampa nebe tik biologijos, bet ir istorijos objektu, įprasta sieti su pirmaisiais pasigamintais įrankiais. Taigi tenka grįžti apie 3–2,5 mln metų į [[Afrika\|Afriką]], kada [[australopitekas]] jau naudojosi iš akmens pasigamintais įrankiais, taip tapdamas ''[[Homo habilis]]'' „sumaniuoju žmogumi“. Seniausias žinomas [[artefaktas]] ([[Pietų Afrika]]), kurį linkstama laikyti meno užuomazgų įrodymu, taip pat kildinamas iš tų pačių laikų. Maždaug tarp 2–1 mln metų pr. m. e. išsivystė ''[[Homo erectus]]'' „stačiasis žmogus“, iš savo pirmtakų išsiskyręs ne tik tiesia laikysena, bet ir didesniu kaukolės tūriu. Tai pirmasis hominidas, iškėlęs koją iš Afrikos. Prieš maždaug 1,6 mln metų jis pasiekė [[Europa\|Europą]], išplito po visą Euraziją. [[Lombokas\|Lomboko saloje]] (netoli [[Balis\|Balio salos]]) rasti mažiausiai 800 tūkst. metų senumo akmeniniai įrankiai liudija ~~kad, buvo taip ir taip~~ ne tik gana ankstyvą ''homo erectus'' pasirodymą [[Indonezija\|Indonezijoje]], bet ir pirmąsias keliones jūra. Prieš 1,2 mln metų išmokta gamintis dviašmenius kirvius. Apie 400 tūkst. pr. m. e. įvaldyta ugnis, o dar 100 tūkst. metų vėlesniais laikais randami ankstyviausi medžioklės pėdsakai. === Vidurinysis paleolitas: neandertaliečiai ir homo sapiens === [[Vaizdas:Wells Europe 4th ice age.png\|thumb\|Europa ir Artimieji Rytai prieš 50 tūkst. metų]] Prieš maždaug 200 tūkst ~~buvo taip ir taip~~. metų išsivystė [[neandertaliečiai]]. Ši protinga ir, priešingai nei anksčiau manyta, „humaniška“ [[hominidai\|hominidų]] rūšis ilgai dominavo Europoje ir Vakarų Azijoje (iki dabartinės [[Uzbekija\|Uzbekijos]]). Jie stipriai ištobulino savo pirmtakų, ''homo erectus'', [[titnagas\|titnago]] skaldymo techniką ir jau mokėjo gamintis įrankius, kombinuodami medį ir akmenį. Archeologiniai radiniai liudija ir apie turėtą nemažą praktinių medicinos žinių bagažą. Mirusius ar žuvusius laidodavo ir su [[įkapės\|įkapėmis]], galvodami apie pomirtinį gyvenimą. 100 tūkst. m. pr. m. e. išsivystė ''[[homo sapiens]]'', mūsų tiesioginiai protėviai. Iš to laiko kildinamos ir ankstyviausios žinomos laidojimo vietos ([[Izraelis]]), kas savaime liudija apie atsirandantį sugebėjimą suvokti mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Eilutė 30: === Vėlyvasis paleolitas: ledynmetis === Ypač svarbus Paleolito periodas ~~nes buvo taip ir taip.~~ (nuo 40 (ar 35) tūkst. iki 10 tūkst. m. p. e.) – vėlyvasis, nes tuo metu atsirado pirmieji religiniai požymiai. To meto žmonės taip pat išmoko ręsti gyvenamąsias vietas iš akmens, bei medžio. Gebėjo išdirbti odą, kailius, iš jų pasidaryti rūbų. Čia pasirodė pirmieji piešiniai ant uolų, reljefai, graviruoti vaizdai. Viskas buvo piešiama ant molinių būsto sienų naudojant mineralinius dažus – suodžius. Taip pat atsirado apvalioji skulptūra.

Paleolitas: Skirtumas tarp puslapio versijų