Skalūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 8 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: ka:ფიქალი)
S
''Nuosėdiniams skalūnams'' priklauso smulkiagrūdės labai plonų sluoksnelių nuosėdinės uolienos (daugiausiai molingos), beveik nepakitusios ar šiek tiek pakitusios dėl [[diagenezė]]s bei menko [[metamorfizmas|metamorfizmo]] ir įgijusios sualūnuotumą. </br>
''Kristalizuoti skalūnai'' susidaro iš stipriai metamorfizuotų kristalinių uolienų (paraskalūnai) arba magminių uolienų (ortoskalūnai). Jas sudarantys plokšteliniai prizmiški, pailgi [[žėrutis|žėručių]], [[amfibolas|amfibolų]], [[feldšpatas|feldšpatų]] kristalai išsidėstę beveik lygiagrečiose plokštumose (žėručio skalūnai, sericito skalūnai). </br>
Pagal mineralinę sudėtį būna [[chloritas|chlorito]], [[epidotas|epidoto]], [[talkas|talko]], [[olivinas|olivino]], [[granatas|granato]], [[staurolitas|staurolito]], [[kainitas|kainito]] skalūnai; pagal tekstūrines ypatybes – dėmėtieji, dryžuotėjidryžuotieji skalūnai; pagal spalvą – žalieji, raudonieji, melsvieji. Daugelis yra naudingosios iškasenos: degieji skalūnai ir piroskalūnai (vartojami [[kuras|kurui]], iš jų gaminami [[bitumas]], degiosios dujos), vario skalūnai ([[varis|vario]] ir kitų spalvotų metalų [[rūda]]), [[magnetitas|magnetito]] skalūnai ([[geležies rūda]]), molio skalūnai, filitas (statybinė medžiaga stogams dengti, pastatų sienų apdailai), juodieji [[Uranas (chemija)|urano]] skalūnai ([[urano rūda]]), žėručio skalūnai ([[abrazyvas|abrazyvų]], [[keramika|keramikos]] [[žaliava]]), juodieji skalūnai (dažų žaliava).
{{Commons|Category:Schist|no=T}}
 
4 119

pakeitimų