17:58, 14 rugsėjo 2012 versija taisyti Barzdonas (aptarimas \| indėlis) 23 319 keitimai vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		08:29, 9 spalio 2012 versija taisyti anuliuoti AndriusKulikauskas (aptarimas \| indėlis) 2 183 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Biografija == Brolis [[Kostas Meškauskas]]. [[1925]]–[[1928]] m. dirbo mokytoju. Baigė [[VDU\|Kauno]], [[1936]] m. – [[Leipcigo universitetas\|Leipcigo universitetą]]. 1936 m. daktaras. [[1936]]–[[1940]] m. dirbo Lietuvos saugumo departamento Spaudos skyriuje. Brolis [[Kostas Meškauskas]]. [[1925]]–[[1928]] m. dirbo mokytoju. Baigė [[VDU\|Kauno]], [[1936]] m. – [[Leipcigo universitetas\|Leipcigo universitetą]]. 1936 m. daktaras. [[1936]]–[[1940]] m. dirbo Lietuvos saugumo departamento Spaudos skyriuje. [[TSRS]] okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio mėn. pasitraukė į [[Vokietija\|Vokietiją]]. [[1941]] m. birželio pab. grįžo į Lietuvą. 1941 m. rugpjūčio mėn. naciams likvidavus Lietuvos laikinąją vyriausybę, dėl palankumo kai kurioms nacionalsocializmo idėjoms paskirtas Švietimo vadybos gen. tarėju. Naudodamasis [[naciai\|nacių]] palankumu, palaikydamas ryšius su [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis\|J. Ambrazevičiumi]], 1941 m. rudenį pasipriešino nacių kėslams uždaryti aukštąsias mokyklas, plėtė vidurinių mokyklų tinklą, rėmė kultūros įstaigas, visuomenės suaukotomis lėšomis (vad. Daktaro Germanto fondas) padėjo mokytojams, studentams, moksleiviams. Ne kartą gynė Lietuvos jaunimą nuo nacių kėslų panaudoti karo reikmėms. [[1943]] m. [[kovo 16]] d. [[gestapo]] suimtas, kai kartu su dauguma generalinių tarėjų pasipriešino nacių sumanytai mobilizacijai į lietuvių [[SS]] legioną. Įkalintas [[Štuthofas\|Štuthofo]] koncentracijos stovykloje, joje mirė.<ref>{{VLE\|VI\|605\|[[Stanislovas Buchaveckas]]\|Pranas Germantas}}</ref>▼ [[Sovietų Sąjunga \|Sovietų Sąjungai]] okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio mėn. pasitraukė į [[Vokietija\|Vokietiją]]. Anot [[Kazys Škirpa\|Kazio Škirpos]], Lietuvos įgalioto ministerio Vokietijoje, "Berlyne jis vadinosi dr.Germantu ir buvo visiems žinomas kaip dirbąs vokiečių saugume. Jis pakartotinai bandė mane paveikti, kad nestatyčiau Lietuvos nepriklausomybės reikalavimo, nes tuo atbaidyčiau vokiečius nuo palankumo Lietuvai pagelbėti nusikratyti bolševizmu. Jis įkalbinėjo mane, kad pasitenkinčiau paprastu Lietuvos išlaisvinimo šūkiu, paliekant Lietuvos valstybės atkūrimą vėlesniam laikui, kai Lietuva iš tikrųjų jau būtų iš sovietų okupacijos išlaisvinta." 1941 m. sausio 17 d. gestapo pareigūnas dr. Greffe klausė Kazio Škirpos, [[Lietuvių aktyvistų frontas \| Lietuvių aktyvistų fronto]] vadovo, kodėl į LAF neįsileidžia buvusių Lietuvos saugumo valdininkų, būtent Prano Germanto, kuris turįs iš seniau pažinčių vokiečių tarpe, net patį [[Reinhard Heydrich\|Reinhardą Heydrichą]], Saugumo viršininką, kurio pasitikėjimu naudojąsis? Kazys Škirpa, pasitaręs su kitais LAF vadovaujamo branduolio nariais, jį pasikvietė po kelių dienų. Pranas Germantas pritarė LAF platformai, kurioje reikalaujama nepriklausomybė Lietuvai, tačiau siekė būti LAF vado pavaduotoju. Kazys Škirpa siūlė jam, vietoj to, pirmininkauti saugumo komisijai. Pranas Germantas tačiau aiškinosi, jog dar negalįs prie LAF prisidėti, nes turįs palaukti iki vasario pabaigos ar kovo pradžios kažkokio paaiškėjimo. Balandžio mėnesio gale Berlyne atsirado generolas [[Stasys Raštikis]], pabėgęs iš Lietuvos. Pranas Germantas ir [[Stasys Čenkus]] jį pakartotinai, vienas po kito, įkalbinėjo imtis politinio vadovavimo ir tuo tikslu susitikti su dr.Greffe. Kazys Škirpa sušaukė LAF Tarybos specialų posėdį, kuriame dalyvavo ir Stasys Raštikis, laikytis vienybės ir saugotis gestapo agentų pačių lietuvių tarpe. <ref name="rastikis">{{cite web\|url=http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1927&Itemid=189 \|title= Stasys Raštikis. Sukilimas Lietuvos suverunumui atstatyti. \|accessdate=2012 m. spalio 8 d.}}</ref> <ref name="škirpa_sukilimas">{{cite book\|first=Kazys \|last=Škirpa \|chapter=Gestapo kliudymai \|title=Sukilimas \|publisher=Franciscan Fathers Press \|year=1973\|pages=224-231}}</ref> ▲Brolis [[Kostas Meškauskas]]. [[1925]]–[[1928]] m. dirbo mokytoju. Baigė [[VDU\|Kauno]], [[1936]] m. – [[Leipcigo universitetas\|Leipcigo universitetą]]. 1936 m. daktaras. [[1936]]–[[1940]] m. dirbo Lietuvos saugumo departamento Spaudos skyriuje. [[TSRS]] okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio mėn. pasitraukė į [[Vokietija\|Vokietiją]]. [[1941]] m. birželio pab. grįžo į Lietuvą. 1941 m. rugpjūčio mėn. naciams likvidavus Lietuvos laikinąją vyriausybę, dėl palankumo kai kurioms nacionalsocializmo idėjoms paskirtas Švietimo vadybos gen. tarėju. Naudodamasis [[naciai\|nacių]] palankumu, palaikydamas ryšius su [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis\|J. Ambrazevičiumi]], 1941 m. rudenį pasipriešino nacių kėslams uždaryti aukštąsias mokyklas, plėtė vidurinių mokyklų tinklą, rėmė kultūros įstaigas, visuomenės suaukotomis lėšomis (vad. Daktaro Germanto fondas) padėjo mokytojams, studentams, moksleiviams. Ne kartą gynė Lietuvos jaunimą nuo nacių kėslų panaudoti karo reikmėms. [[1943]] m. [[kovo 16]] d. [[gestapo]] suimtas, kai kartu su dauguma generalinių tarėjų pasipriešino nacių sumanytai mobilizacijai į lietuvių [[SS]] legioną. Įkalintas [[Štuthofas\|Štuthofo]] koncentracijos stovykloje, joje mirė.<ref>{{VLE\|VI\|605\|[[Stanislovas Buchaveckas]]\|Pranas Germantas}}</ref> == Bibliografija == eilutė 21 ⟶ 25: [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Voldemarininkai]]

Pranas Germantas: Skirtumas tarp puslapio versijų