Zigmantas Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Zigmanto Vazos elekcija ir naujasis Lietuvos Statutas ==

[[Steponas Batoras]] svajojo savo sostą palikti brolėnui Andriui [[vengrų kalba|veng.:]] (''Báthory András'' [[1563]]-[[1599]] m.), bet netikėtai miręs, nesuspėjo to padaryti. Visi, kurie buvo nepatenkinti tvirta jo ranka, tuojau pakėlė galvas, ypač buvo puolamas jo pirmasis padėjėjas, Lenkijos kancleris etmonas [[Janas Zamoiskis]]. Į elekcijos seimą [[1587]] m. J. Zamoiskis ir jo priešininkai suvažiavo su dideliais kariuomenės būriais. Elekcijos laukas atrodė kaip dviejų priešų karo stovykla. Lietuviai taip pat atvažiavo į [[Varšuva|Varšuvą]], tačiau į elekciją nėjo. Jie reikalavo, kad pirma lenkai tarpusavyje susitaikytų. Pirmasis kandidatas į sostą dabar buvo imperatoriaus Rudolfo (''Rudolf II'') brolis [[Maksimilianas III|Maksimilianas]] (''Maximilian der Deutschmeister''), kurį rėmė ir Lietuvos didikai. Antrasis kandidatas buvo [[Maskva|Maskvos]] caras Fiodoras [[Rusų kalba|rus.:]] (Фёдор I Иоаннович), šį palaikė dauguma Lietuvos bajorijos. Trečiasis kandidatas buvo švedų karalaitis Zigmantas Vaza, dėl kurio išrinkimo labiausiai rūpinosi S. Batoro našlė [[Ona Jogailaitė|Ona]], mat jis buvo jos sesers [[Kotryna Jogailaitė|Kotrynos]] sūnus. Visą mėnesį seimas negalėjo susitarti dėl kandidatų. Pagaliau abi lenkų partijos išsirinko sau po atskirą karalių: J. Zamoiskio partija paskelbė išrinktu Zigmantą Vazą, o jos priešai – Maksimilianą. Lietuviai pareiškė, jog nesutinką nei su vieno nei su antro išrinkimu, ir išvažiavo namo. J. Zamoiskis, kaip etmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuomenei, atvykstančio Maksimiliano neįleido į [[Krokuva|Krokuvą]]. [[1587]] m. [[gruodžio 27]] d. buvo karūnuotas Zigmantas Vaza. Maksimilianas dar bandė kariauti, bet [[Silezija|Silezijoje]], ties Byčina<ref>Byčinos mūšis [[1588]] m. [[sausio 24]] d. http://www.answers.com/topic/battle-of-byczyna

</ref>,

[[Vaizdas:Royal Monogram of King Sigismund III Vasa of Poland.svg|thumb|left|100px|Zigmanto Vazos monograma]]

Zigmantas Vaza gavo sostą turėdamas vos 21 metus. Jis buvo švedų karaliaus [[Jono III]] ([[Švedų kalba|šved]],: ''Johan III'') ir [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] sesers [[Kotryna Jogailaitė|Kotrynos]] vienintelis sūnus. Jo tėvas, dar būdamas [[Suomija|Suomijos]] didžiuoju kunigaikščiu, brolio Eriko [[Švedų kalba|šved]],: (''Erik XIV'') buvo suimtas ir net 4 metus išlaikytas kalėjime. Kalėjime gimė ir Zigmantas Vaza. Vėliau švedų ponai pašalino Eriką ir sostą atidavė Jonui III. Zigmantas Vaza nuo pat jaunystės buvo auklėjamas taip, kad tiktų į Lietuvos ir Lenkijos sostus, tėvai jį laikė Zigmanto Augusto įpėdiniu. Kaip būsimas [[Lenkija|Lenkijos]] karalius, jis buvo išmokytas ir lenkų kalbos. Karšta katalikė motina jį išauklėjo uoliu kataliku, nors tėvas, kaip ir visi švedai, buvo [[Liuteronybė|liuteronai]]. Jo auklėtojai daugiausia buvo vokiečiai [[jėzuitai]]. Dėl to jis įgavo daug simpatijų vokiečiams. Buvo labai užsidaręs ir tylus. Jokių gabumų neturėdamas, jis turėjo gerą nuomonę apie save ir svajojo valdyti absoliutiškai. Savo poelgiuose su niekuo nesiskaitė, visada viskam priešinosi, klausydavo tik savo artimųjų patarėjų. Valstybės netvarka jam labai nepatiko, bet krašto suvaldyti nemokėjo, tik visus suerzino ir sulaukė net sukilimo. Būdamas karštas katalikas, religijos srityje jis svajojo išnaikinti protestantus ir sugrąžinti į katalikybę [[Provoslavai|pravoslavus]], tačiau per 44 valdymo metus mažai ką tuo reikalu tepadarė (tik pasidarė sau priešų, visi ne katalikai tapo didžiausi jo priešai). Politikos srityje jis svajojo sukurti galingą imperiją, į kurią, be Lietuvos ir Lenkijos, dar turėjo įeiti ir [[Švedija]] su [[Rusija]]. Jo valdymo laikotarpis buvo labai audringas ir nesėkmingas valstybei.

 

== [[1606]] – [[1608]] m. maištas (''rokošas'') ==