Zigmantas Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Zigmanto Vazos elekcija ir naujasis Lietuvos Statutas ==

[[Steponas Batoras]] svajojo savo sostą palikti brolėnui Andriui [[vengrų kalba|veng.:]] (''Báthory András'' [[1563]]-[[1599]] m.), bet netikėtai miręs, nesuspėjo to padaryti. Visi, kurie buvo nepatenkinti tvirta jo ranka, tuojau pakėlė galvas, ypač buvo puolamas jo pirmasis padėjėjas, Lenkijos kancleris etmonas [[Janas Zamoiskis]]. Į elekcijos seimą [[1587]] m. J. Zamoiskis ir jo priešininkai suvažiavo su dideliais kariuomenės būriais. Elekcijos laukas atrodė kaip dviejų priešų karo stovykla. Lietuviai taip pat atvažiavo į [[Varšuva|Varšuvą]], tačiau į elekciją nėjo. Jie reikalavo, kad pirma lenkai tarpusavyje susitaikytų. Pirmasis kandidatas į sostą dabar buvo imperatoriaus Rudolfo (''Rudolf II'') brolis [[Maksimilianas III|Maksimilianas]] (''Maximilian der Deutschmeister''), kurį rėmė ir Lietuvos didikai. Antrasis kandidatas buvo [[Maskva|Maskvos]] caras Fiodoras [[Rusų kalba|rus.:]] (Фёдор I Иоаннович), šį palaikė dauguma Lietuvos bajorijos. Trečiasis kandidatas buvo švedų karalaitis Zigmantas Vaza, dėl kurio išrinkimo labiausiai rūpinosi S. Batoro našlė [[Ona Jogailaitė|Ona]], mat jis buvo jos sesers [[Kotryna Jogailaitė|Kotrynos]] sūnus. Visą mėnesį seimas negalėjo susitarti dėl kandidatų. Pagaliau abi lenkų partijos išsirinko sau po atskirą karalių: J. Zamoiskio partija paskelbė išrinktu Zigmantą Vazą, o jos priešai – Maksimilianą. Lietuviai pareiškė, jog nesutinką nei su vieno nei su antro išrinkimu, ir išvažiavo namo. J. Zamoiskis, kaip etmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuomenei, atvykstančio Maksimiliano neįleido į [[Krokuva|Krokuvą]]. [[1587]] m. [[gruodžio 27]] d. buvo karūnuotas Zigmantas Vaza. Maksimilianas dar bandė kariauti, bet [[Silezija|Silezijoje]], ties Byčina<ref>Byčinos mūšis [[1588]] m. [[sausio 24]] d. http://www.answers.com/topic/battle-of-byczyna

</ref>,