Puštūnistanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[XI a.]] Puštunistaną trumpam nukariavo [[seldžiukai]], o šių imperijai byrant, Puštūnistaną užvaldė Chorasano [[Guridai]], vėliau viešpatavo Chorezmo [[Chorezmidai]], mongolai [[Chulaguidai]] ir [[Timūridai]]. Šių svetimšalių hegemonijų laikais atšiaurus Puštūnistanas liko atskirtas nuo svarbiausių islamo centrų, čia menkiau vystėsi kultūra. Dėl to vietos gyventojai išlaikė vietinę puštunų kalbą, savitą etikos kodeksą [[puštunvali]]. Visuomenė organizavosi į partriarchalinius klanus ir gentis. Atskiri slėniai tapo savotiškomis gentinėmis valstybėlėmis. Kai kurioms vietos aristokratų giminėms (kaip, pvz., Kandaharo [[Argunai|Argunams]], [[Lodi dinastija|Lodi]] ar [[Suri dinastija|Suri]]) pavyko paimti valdžią kituose regionuose - [[Sindas|Sinde]] ir [[Delio sultonatas|Delio sultonate]].

===Naujieji laikai===

Nuo [[XVI a.]] II pusės Puštūnistanas priklausė [[Mogolų imperija]]i, valdomai iš Indijos. Čia buvo įkurtas atskiras administracinis vienetas ([[subahas]]) su centru Kabule. Valdant Mogolams prasidėjo ankstyvasis puštunų nacionalizmas, bendrosios tapatybės paieškos, o kartu ir išsivadavimo judėjimai. Vienas ankstyviausių poetų, skatinusių puštunų tautinį atgimimą buvo [[Chušalis Chanas]] iš Katakų genties.