Lietuvos Statutai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 10:
Lietuvos statutų pagrindu buvo lietuvių paprotinė teisė ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos. Juos taip pat iš dalies veikė [[Rusų Tiesa]] ir didele dalimi - lenkų teisė, ypač nuostatas susijusias su bajorų savivalda. Daugiausia iš lenkų skolintų teisės normų yra I-ojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teisę, kuri LDK nebuvo išsivysčiusi.
== Santykis su kanonų, miestų, atskirų tautinių bendrijų teise ==▼
Lietuvos Statutai faktiškai buvo bajorų teisė, dvasininkija į atskirą luomą nesusiformavo ir jai taip pat taikytas Statutas. Statutas nesikišo į [[Kanonų teisė|kanonų teisę]], buvo laikomas viršesniu už miestiečių turimą [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]], kuri buvo taikoma tik miestiečių tarpusavio santykiams reguliuoti.▼
Nekrikščioniškos LDK etninės bendrijos (žydai, karaimai, totoriai, čigonai) ir armėnai buvo išskiriami iš Lietuvos Statutų ("besurmenai") ir jiems leista tarpusavyje tvarkytis pagal savas teisines sistemas, patvirtintas didžiojo kunigaikščio privilegijomis.▼
== Reikšmė teisinėje sistemoje ==▼
Tiek [[personalinė unija|personalinės unijos]] su Lenkija laikotarpiu (1385-1569 m.), tiek Abiejų Tautų Respublikoje Lietuvos Statutai buvo pagrindinis Lietuvos savarankiškumo požymis. Visi jie buvo parašyti senrusių kalba.▼
LDK teisynai paveikė kaimyninių šalių teisės raidą, pagal III Lietuvos Statutą buvo kuriamas, redaguojamas 1649 m. Rusijos [[Soboro teisynas]].▼
Lietuvos Statutai galiojo iki [[1840]] m., carinei [[Rusija]]i panaikinus 1588 m. Lietuvos Statuto galiojimą.▼
== I Lietuvos Statutas ==
eilutė 62 ⟶ 50:
III Lietuvos Statutas galutinai įtvirtino bajorų, kaip privilegijuoto luomo valdžią, sumenkino Kunigaikščio vaidmenį, kas galiausiai sąlygojo LDK valstybingumo praradimą.
▲== Santykis su kanonų, miestų, atskirų tautinių bendrijų teise ==
▲Lietuvos Statutai faktiškai buvo bajorų teisė, dvasininkija į atskirą luomą nesusiformavo ir jai taip pat taikytas Statutas. Statutas nesikišo į [[Kanonų teisė|kanonų teisę]], buvo laikomas viršesniu už miestiečių turimą [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]], kuri buvo taikoma tik miestiečių tarpusavio santykiams reguliuoti.
▲Nekrikščioniškos LDK etninės bendrijos (žydai, karaimai, totoriai, čigonai) ir armėnai buvo išskiriami iš Lietuvos Statutų ("besurmenai") ir jiems leista tarpusavyje tvarkytis pagal savas teisines sistemas, patvirtintas didžiojo kunigaikščio privilegijomis.
▲== Reikšmė teisinėje sistemoje ==
▲Tiek [[personalinė unija|personalinės unijos]] su Lenkija laikotarpiu (1385-1569 m.), tiek Abiejų Tautų Respublikoje Lietuvos Statutai buvo pagrindinis Lietuvos savarankiškumo požymis. Visi jie buvo parašyti senrusių kalba.
▲LDK teisynai paveikė kaimyninių šalių teisės raidą, pagal III Lietuvos Statutą buvo kuriamas, redaguojamas 1649 m. Rusijos [[Soboro teisynas]].
▲Lietuvos Statutai galiojo iki [[1840]] m., carinei [[Rusija]]i panaikinus 1588 m. Lietuvos Statuto galiojimą.
== Nuorodos ==
| |||