Lietuvos Statutai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kaip ir visoje Vidurio [[Europa|Europoje]], [[XVI amžius|XVI]] amžiaus pradžioje ir LDK skiriamas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų.

 

Pirmieji ketinimai [[kodifikacija|kodifikuoti]] Lietuvos teisę pradėjo ryškėti [[1501]] m., tačiau pirmasis projektas seimui pristatytas tik [[1522]] m.

 

Lietuvos statutų pagrindu buvo lietuvių paprotinė teisė ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos. Juos taip pat iš dalies veikė [[Rusų Tiesa]] ir didele dalimi - lenkų teisė, ypač nuostatas susijusias su bajorų savivalda. Daugiausia iš lenkų skolintų teisės normų yra I-ojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teisę, kuri LDK nebuvo išsivysčiusi.

 

Lietuvos Statutai faktiškai buvo bajorų teisė, dvasininkija į atskirą luomą nesusiformavo ir jai taip pat taikytas Statutas. Statutas nesikišo į [[Kanonų teisė|kanonų teisę]], buvo laikomas viršesniu už miestiečių turimą [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]], kuri buvo taikoma tik miestiečių tarpusavio santykiams reguliuoti.