Izaokas II Angelas: Skirtumas tarp puslapio versijų

|dinastija = [[Angelų ir Laskaridų dinastija]]

'''Izaokas II Angelas''' ({{gr|Ισαάκιος Β’ Άγγελος, Isaakios II Angelos}}, apie [[1135]]  m.  – [[1204]]  m. vasario mėn. [[Konstantinopolis]])  – [[1185]]-–[[1195]] ir [[1203]]-–[[1204]]  m. [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorius]]

Kilęs iš [[Angelų ir Laskaridų dinastija|Angelų ir Laskaridų dinastijos]]. Tėvas Bizantijos karo vadas Andronikas Dukas ([[1122]]-–[[1185]]  m.)

Imperatoriumi paskelbtas sukilusios Konstantinopolio minios, kuri nužudė jo pusbrolį imperatorių [[Andronikas I Komninas|Androniką I Komniną]]. Valdant Izaokui II Angelui jo karvedys Aleksijus Branas išvijo į [[Graikija|Graikiją]] įsiveržusius [[normandai|normandus]], išskyrus [[Kefalonija|Kefalonijos]] ir [[Zakintas|Zakinto]] salas. Bet nepavyko iš sukilusio Izaoko Komnino atimti [[Kipras|Kiprą]] ir nugalėti sukilusius [[bulgarai|bulgarus]] bei [[valachai|valachus]]. [[1187]]  m. [[Bizantija]] pripažino antrąją [[Bulgarija|Bulgarijos]] valstybę.

Po derybų [[1190]]  m. Izaokas II Angelas buvo priverstas leisti [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatoriaus [[Frydrichas I Barbarosa|Frydricho I Barbarosos]] vadovaujamiems kryžininkams keliauti per Bizantijos teritoriją.

Netikėtai [[1195]]  m. nuo sosto jį nuvertė, įkalino ir apakino jo brolis, nuo 1195  m. balandžio mėn. imperatorius [[Aleksijus III Angelas]]. Padedamas sūnaus [[Aleksijus IV Angelas|Aleksijaus]], kuris būdamas [[Vokietija|Vokietijoje]] [[1203]]  m. nukreipė [[Ketvirtasis kryžiaus žygis|IV kryžiaus žygio]] dalyvius į Konstantinopolį. Izaokas II Angelas tapo 1203  m. liepos mėn. valdžią paėmusio sūnaus imperatoriaus Aleksijaus IV Angelo bendravaldžiu. Kryžininkais nepatenkinti Konstantinopolio miestiečiai [[1204 ]] m. sausio mėn. sukilo ir abu imperatorius nuvertė.<ref>{{VLE|VIII|425||Izaokas II Angelas}}</ref>