'''Manuilas I Komninas''' ({{gr|Μανουήλ Α' Κομνηνός, Manouēl I Komnēnos}}, [[1118]] m. [[lapkričio 28]] d. [[Konstantinopolis]] – [[1180]] m. [[rugsėjo 24]] d. [[Konstantinopolis]]) – [[1143]]-1180 –1180 m. [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorius]].
Kilęs iš [[Komninų dinastija|Komninų dinastijos]]. Tėvas [[Jonas II Komninas]], motina Irena Vengrė, jų ketvirtas sūnus, žmonos Berta Zulcbach, Marija Antiochietė, vaikai Marija Komnina, [[Aleksijus II Komninas]].
Pasižymėjo kovose su [[tiurkai]]s [[seldžiukai]]s, todėl [[1143]] m. tėvo pasirinktas įpėdiniu. Siekdamas atkurti imperijos didybę valdymo pradžioje labiau domėjosi Vakarų politika: sudaręs sąjungą su [[Venecija]] [[1147]]–[[1149]] m. kovojo su normanų vadu [[Sicilijos karalius|Sicilijos karaliumi]] [[Rodžeris II|Rodžeriu II]], atsiėmė jo užimtą [[Kerkyra|Kerkyros]] salą. [[1155]] m. įsiveržė į [[Sicilijos karalystė|Sicilijos karalystę]], bet [[1156]] m. prie [[Brindizis|Brindizio]] buvo sumuštas Rodžerio II įpėdinio [[Vilhelmas I Sicilietis|Vilhelmo I]]. [[1159]] m. privertė [[kryžiuočiai|kryžininkų]] įkurtos [[Jeruzalės karalystė]]s karalių [[Balduinas III|Balduiną III]] pripažinti Bizantijos viršenybę. [[1167]] m. prisijungė [[Dalmatija|Dalmatiją]], [[Kroatija|Kroatiją]] ir [[Bosnija|Bosniją]], motinos gimtinėje [[Vengrija|Vengrijoje]] [[1173]] m. pasodino į sostą savo kandidatą. Aktyvi Manuilo I Komnino politika įvairiomis kryptimis atitraukė jo dėmesį nuo didėjančio tiurkų seldžiukų pavojaus. [[1176]] m. prie ''Miriokefalono'' (prie dab. [[Denizlis]], [[Turkija]]) Manuilas I Komninas pralaimėjo seldžiukams; baigėsi Bizantijos pastangos atgauti visą Mažąją Aziją, imperija galutinai perėjo į gynybą. {{šaltinis|<ref>{{VLE|XIV|231||Manuilas I Komninas }}}}</ref>
