'''Konstantinas V Kopronimas''' ({{gr|Κωνσταντίνος Ε΄ arba Κοπρώνυμος}}, [[718]] m. [[Konstantinopolis]] – [[775]] m. [[rugsėjo 14]] d. [[Strongilonas]], dab. [[Bulgarija]]) – [[741]]-–[[775]] m. [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorius]].
== Biografija ==
Kilęs iš [[Isaurų dinastija|Isaurų dinastijos]]. Tėvas imperatorius [[Leonas III Isauras]].
Jaunystėje daug ir sėkmingai kariavo su [[arabai]]s ir [[bulgarai]]s, tapo populiarus. 741-741–[[742]] m. numalšino diduomenės, vadovaujamos pretendento į sostą Artvazdo, sukilimą. Tęsė Leono III Isauro kovą su ikonų garbinimu, [[754]] m. sušauktame Konstantinopolio susirinkime pasmerkė ikonų garbintojus, vėliau persekiojo jam nepritariančius vienuolius, griovė jų vienuolynus. Už tai priešininkų praminta Kopronimu – „tuo, kurio vardas mėšlas“.
Dėl kovų su ikonų garbinimu Konstantino vyršenybės nepripažino [[Roma|Romos]] [[popiežius|popiežiai]], kuriuos parėmė [[langobardai]] ir [[frankai]]. [[750]] m. langobardai užėmė [[Ravena|Ravenos]] egzarchatą ir Bizantija visiems laikams prarado įtaką Šiaurės [[Italija|Italijoje]]. [[756]]-775 –775 m. surengė devynis žygius į Bulgariją, per paskutinį jų mirė.<ref>{{VLE|X|515||Konstantinas V Kopronimas}}</ref>
