Sonata: Skirtumas tarp puslapio versijų

16 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
S (r2.7.3) (robotas Pridedama: ar, bar, be, be-x-old, bg, ca, cs, da, de, el, eo, es, et, fa, fi, fr, gl, he, hr, hu, hy, is, it, ja, ka, kk, ko, la, lv, my, nl, nn, no, pl, pt, ro, ru, sh, simple, sk, sl, sr, sv, tr, uk, vi, zh, zh-min-nan)
'''Sonata''' ({{la|sonare}}  – skambėti)  – [[Kamerinė muzika|kamerinės instrumentinės]] (rečiau [[Vokalinė muzika|vokalinės instrumentinės]]) [[muzikos žanras]].
 
Dažniausiai 3-4 dalių; skiriama vienam arba keliems [[Muzikos instrumentas|instrumentams]], kai kada  – balsui ir instrumentui.
 
Sonatos žanras yra svarbiausias austrų kompozitorių [[Franz Joseph Haydn|Joseph Haydn]] (1732-18091732–1809) ir [[Gustav Mahler]] (1860-19111860–1911) kūryboje.
 
== Sonatos atsiradimas ir raida ==
 
Atsiradęs terminas „sonata“ muzikoje reiškė tai, kas „skamba“, bet ne kas „dainuojama“. Tačiau XVIII a. juo imtas vadinti konkretus muzikos žanras, kuris ėmė dominuoti beveik visoje instrumentinėje muzikoje.
 
Sonatos žanro atsiradimas neturi tikslios datos. Ankstyvas pasireiškimas buvo italų kompozitoriaus [[Giovanni Gabrieli]] „'''''Sonata pian e forte'''''“ 1597  m. smuikui, kornetui ir šešiems trombonams.
 
Kūrinys nebuvo susistemintas į keturias dalis, kol to nepadarė italas [[Arcangelo Corelli]] (1653-17131653–1713). XVIII a. [[Carl Philip Emanuel Bach]], [[Johann Sebastian Bach]] sūnus, sonatos žanrą pritaikė klavišiniams instrumentams, o Joseph Haydn ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Wolfgang Amadeus Mozart]] jį dar labiau ištobulino.
 
Teoriniai sonatos pamatai buvo padėti prancūzo [[Jean-Philippe Rameau]] „'''''Traktate apie harmoniją'''''“ (pranc. ''Traite d‘harmonie'') 1722  m. Tačiau žanras detaliai apibūdintas buvo tik austro [[Carl Czerny]] veikale „'''''Praktinių kompozicijų mokykla'''''“ (angl. ''School of Practical Compositions'') 1848  m., praėjus dvidešimtmečiui po didžiojo sonatos meistro [[Ludwig van Beethoven]] mirties.
 
== Sonatos struktūra ==
 
Įprastas sonatos žanras dalija muzikos kūrinį į keturias skirtingas dalis:
# Įžanginė [[Allegro]] yra greito tempo, turi panašumų į [[Opera|operos]] [[Uvertiūra|uvertiūrą]].
# Lėta antroji dalis išsiplėtė iš [[Barokas|Baroko]] muzikos žanro aria da capo (panašus į operą ar [[Oratorija|oratoriją]]).
# Trečiosios dalies, į kurią įeina menuetas (lėtas prancūzų šokis) ir trio, pagrindą sudarė [[siuita|šokių siuita]].
# Finalinėje dalyje grįžtama į pradžią  – tempas primena įžangą.
 
Kiekviena iš keturių dalių remiasi standartine struktūra, susidedančia iš melodingo siužeto, jo harmoningos eigos ir pabaigoje esančios reprizos (dalies pakartojimo).