Sonata: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Sonata''' ({{la|sonare}} – skambėti) – [[Kamerinė muzika|kamerinės instrumentinės]] (rečiau [[Vokalinė muzika|vokalinės instrumentinės]]) [[muzikos žanras]].
Dažniausiai 3-4 dalių; skiriama vienam arba keliems [[Muzikos instrumentas|instrumentams]], kai kada – balsui ir instrumentui.
 
Sonatos žanras yra svarbiausias austrų kompozitorių [[Franz Joseph Haydn|Joseph Haydn]] (1732-1809) ir [[Gustav Mahler]] (1860-1911) kūryboje.
 
 
{{muzika-stub}}
eilutė 14 ⟶ 17:
Sonatos žanro atsiradimas neturi tikslios datos. Ankstyvas pasireiškimas buvo italų kompozitoriaus [[Giovanni Gabrieli]] „'''''Sonata pian e forte'''''“ 1597 m. smuikui, kornetui ir šešiems trombonams.
 
Kūrinys nebuvo susistemintas į keturias dalis, kol to nepadarė italas [[Arcangelo Corelli]] (1653-1713). XVIII a. [[Carl Philip Emanuel Bach]], [[Johann Sebastian Bach]] sūnus, sonatos žanrą pritaikė klavišiniams instrumentams, o [[Franz Joseph Haydn|Joseph Haydn]] ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Wolfgang Amadeus Mozart]] jį dar labiau ištobulino.
 
Teoriniai sonatos pamatai buvo padėti prancūzo [[Jean-Philippe Rameau]] „'''''Traktate apie harmoniją'''''“ (pranc. ''Traite d‘harmonie'') 1722 m. Tačiau žanras detaliai apibūdintas buvo tik austro [[Carl Czerny]] veikale „'''''Praktinių kompozicijų mokykla'''''“ (angl. ''School of Practical Compositions'') 1848 m., praėjus dvidešimtmečiui po didžiojo sonatos meistro [[Ludwig van Beethoven]] mirties.