Sonata: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
Teoriniai sonatos pamatai buvo padėti prancūzo [[Jean-Philippe Rameau]] „'''''Traktate apie harmoniją'''''“ (pranc. ''Traite d‘harmonie'') 1722 m. Tačiau žanras detaliai apibūdintas buvo tik austro [[Carl Czerny]] veikale „'''''Praktinių kompozicijų mokykla'''''“ (angl. ''School of Practical Compositions'') 1848 m., praėjus dvidešimtmečiui po didžiojo sonatos meistro [[Ludwig van Beethoven]] mirties.
==Sonatos struktūra==
Įprastas sonatos žanras dalija muzikos kūrinį į keturias skirtingas dalis:
1. Įžanginė Allegro yra greito tempo, turi panašumų į operos uvertiūrą.
1. Lėta antroji dalis išsiplėtė iš Baroko muzikos žanro aria da capo (panašus į operą ar oratoriją).
3. Trečiosios dalies, į kurią įeina menuetas (lėtas prancūzų šokis) ir trio, pagrindą sudarė šokių siuita.
4. Finalinėje dalyje grįžtama į pradžią – tempas primena įžangą.
Kiekviena iš keturių dalių remiasi standartine struktūra, susidedančia iš melodingo siužeto, jo harmoningos eigos ir pabaigoje esančios reprizos (dalies pakartojimo).
| |||