'''Čekų kalba''' – [[vakarų slavai|vakarų]] [[slavų kalba]], vartojama [[Čekai (tauta)|čekų]], [[moravai|moravų]] ir dalimi sileziečių (kartu su [[lachų kalba]]). Čekų kalba gimininga ypač [[slovakų kalba|slovakų]] ir [[sorbų kalba|sorbų]] kalboms. Seniausi tekstai parašyti X a., ankščiauanksčiau buvo [[Čekija|Čekijos]] baseine vartojamos [[senoji bažnytinė slavų kalba|senoji bažnytinė slavų]] ir [[lotynų kalba|lotynų kalbos]]. Čekijos karūnos žemėms patekus [[Austrija|Austrijos]] įtakon, visi bajorai ir dauguma miestiečių ir valstiečių buvo germanizuota. XIX a. pradžioje keli čekų mokslininkai bandė atnaujinti čekų kalbą. Šios naujosios čekų kalbos gramatika sukurta [[Biblija|Biblijos]] vertimo iš XIV a. pagrindu, dėl to šiuolaikinėje čekų kalboje egzistuoja stipri [[diglosija]] (tariama kitaip nei rašoma, ypač galūnės ir kai kurios balsės). Ši situacija panaši į diglosiją Šveicarijoje.
