Klecko mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[XIV amžius|XIV]]−[[XV amžius|XV]] a. totoriai nebuvo grėsmingiausias Lietuvos priešas. Jie buvo kaimynai, su kuriais būta įvairių santykių. [[Vytautas]] kišosi į totorių vidaus kovas, tą patį darė ir [[Kazimieras Jogailaitis]]. Galiausiai nuo [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] atskilusiame [[Krymo chanatas|Krymo chanate]] su Lietuvos pagalba pavyko įsitvirtinti [[Chadži-Girėjus|Chadži-Girėjui]] ([[1428]]−[[1435]] m. ir [[1444]]−[[1466]] m.), kuris palaikė draugiškus santykius su Lietuva. Tačiau [[1480]] m. jo sūnus [[Menglis Girėjus]] ([[1467]]−[[1515]] m.) sudarė sąjungą su [[Maskvos valstybėDidžioji Kunigaikštystė|Maskva]] ir tapo aršiu Lietuvos priešu. Krymo totoriai ėmė niokoti pietines LDK sritis, o [[XVI amžius|XVI a.]] pradžioje pasiekė ir rytinius etninės Lietuvos pakraščius. Būtent su ''Mengli-Girėjaus'' sūnų ''Fatiho'' ir ''Burnašo'' vadovaujama kariuomene lietuviai ir susikovė Klecko mūšyje.